Santrauka
Iš žvėrių ragų ant kesčių galų darydavo ragotines kaip sau skirtą ginklą. Žemaičiai, neturėdami geležies, gelžinius noragus sukalė į ragotines.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Iš žvėrių ragų ant kesčių galų darydavo ragotines kaip sau skirtą ginklą. | c-001 | |
| t-005 Žemaičiai, neturėdami geležies, gelžinius noragus sukalė į ragotines. | c-002 | |
| t-006 Ragotinė senovės Lietuvos vyrams buvo sunki ir senoviška ginklo forma. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Iš žvėrių ragų ant kesčių galų darydavo ragotines kaip sau skirtą ginklą.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Pačius ragus žvėrių vienus ant kesčių^159 galų maustė ir ragotines^160 dirbo sau ginklui, nesgi geležies dar nežinojo, iš kitų gėrė, nuo ko iki šiolei geriamą stotkelį senu įpročiu taure, arba taurage^161 , tebvadina.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žemaičiai, neturėdami geležies, gelžinius noragus sukalė į ragotines.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Vieni tiktai Žemaičių medininkai, arba šios dienos žemaičiai, nesikrikštijo ir nuo vokiečių gynės, nebgaudami nė nuo kur geležies, noragus gelžinius nuo savo žambių sukalę į ragotines, o laukus savo arė medžio noragais, ką dar didžiai vėlai tebdarę, kaip raštininkas sako, jog Kęsgailą, Storasta Žemaičių, metuose 1520 liepęs gelžiniais noragais arti, nes^1420 , ant nelaimės nevykus javams, svietas pradėjęs ant jo tūžti, jog jis taupąs vokiečius, kurie, negalėdami žemaičių nuvergti, norėję juos badu išmarinti, parduodami jiems tokią
(^1409) nykti, mažėti (^1410) todėl, dėl to (^1411) be perstojo, nuolat (^1412) nusiaubė, sunaikino (^1413) įveikė (^1414) besutramdyti (^1415) vienuolius (^1416) versti (^1417) abatui (^1418) klebonui (^1419) dėjos Alexander Gvagnini, in Saromatia Europea, l. II, p. 273. (^1420) bet
geležį, kuri javus jų gadinanti
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ragotinė senovės Lietuvos vyrams buvo sunki ir senoviška ginklo forma.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Lietuvos senovės kardas, kalavijas ir ragotinė sunkiomis rodės tiems vyrams, kurie šoblelę^1463 it skalelį ant šilkelio pajuosę, vieni tarškino po pilių gasus^1464 , žvirblius ūlyčioj gandindami, kiti midaunyčių^1465 užstalėse sirpo^1466 , uostus^1467 sukdami, it tarsi minėdami savo senovę ir norėdami dar vyrais, ne mergomis būti, į kuriuos prašaleičiai veizėdami vypsojo, o pačių žmonės antžvelgę^1468 mielių verpelėmis^1469 vadino;
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |