Istorinis objektas

Svečių namai rusų pirkliams Vilniuje

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Aleksandras leido Vilniuje statyti Svečių namus, nes rusų pirklių kontrolę siejo ir su miesto saugumu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247

44 Svečių namams skirta privilegija yra: D u b i ń s k i, 1.18. Ją skaitant atrodo, kad Aleksandras, leisdamas statyti tokius namus, turėjo omenyje ne tik miesto ir muito pelną, bet ir išorinį saugumą. Mat rašo, jog svečiai, tai yra, rusų pirkliai, atvykstantys su savo prekėmis į Vilnių, apsistoja įvairiuose namuose mieste, kur nori, be jokio prisistatymo, o paskui, prekiaudami su vokiečiais ir kitais svetimšaliais pirkliais, niekam nepranešę, išvažiuoja iš miesto; ir kad tarp jų gali būti nepatikimų ir norinčių pakenkti, todėl įsako ir leidžia miestui statyti užeigą ir t t.

t-002vidutinis

Vilniuje karalius leido pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai turėjo apsistoti ir sumokėti prekių muitą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44. Tarp Aleksandro ir jo uošvio vyko nuolatinės rietenos.