Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

daiktas

Rūdninkų karališkieji medžioklės rūmai ir dvaro pastatai

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Prie Rūdninkų, Mendzižečės link, buvo aptvertas žvėrynas, kuriame veisėsi daug briedžių ir stirnų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 271-272

Per pusantros mylios nuo Rūdninkų Men- dzižečės* link stūksojo nuostabiai gražus šilas, Žgviždos Vienos iš Rūdninkų girios dalies bu­ vęs pavadinimas (vert. past.). 255 ## Puslapis 272 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS upės skiriamas, kelių mylių proskynoje tvarkingai statinių tvora aptvertas, vadinamas žvėrynu. Jame veisėsi daug briedžių ir stirnų.
t-002vidutinis

Rūdninkų karališkųjų medžioklės rūmų vietoje buvo išlikę plytų ir akmens pamatų griuvėsiai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 271

Vis dėlto esama vieno gana nemažo iš plytų ir akmens sumūryto pastato pamatų griuvėsių. Čia buvo vadinamieji medžioklės rūmai, skirti apsistoti patiems karaliams. Pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio, stūksojo ant mažos kalvelės, puslankiu skalaujami veržlios Merkio upės srovės. Iš šiaurės greta rūmų buvo nedidelis tvenkinys, į jį upės vanduo patekdavo lataku. Tasai latakas dar iki šiol nuo senųjų laikų išlikęs žemėje, visai nepakenk­ tas. Viršutiniame rūmų aukšte buvo alkierius ir karaliaus apartamentai, juose įsikurdavo Žygimantas Augustas, apa­ čioje gyvendavo dvariškiai ir sargyba. Toji vieta, kur stovė­ jo anie rūmai, šiandien yra vietos klebono dirbamas lau­ kas, ir jau niekas nebeprimena senojo karaliaus dvaro, tik daugybė plytų ir koklių nuolaužų, plačiai pasklidusių po dirvas ir pievas. Vis dėlto pasakojama apie giliai gelmėje glūdinčius požemius ir rūsius, ir pats mačiau čia kartais išariamų Zigmanto III epochos sidabrinių ir varinių pini­ gėlių.