daiktas

Pokliaus stabas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas pasakoja, kad prie Pokliaus stabo būdavo dedama nurodyto žmogaus galva kaip dievams skirta permaldavimo auka.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 316

Tada nebebuvo ko delsia: reikėdavo kuo skubiau vykti pas kurį nors garsų krivį arba pas patį Krivių Krivaitį, kuris, priėmęs dova­ nas, imdavo burti ir kerėti, paskui nurodydavo asmenį, kurio kraujas turįs būti paaukotas dievams kaip permaldavimo au­ ka. Tad namų savininkas būdavo priverstas atiduoti net bran­ giausią šeimos asmenį arba ieškoti progos, kaip nužudyti nu­ rodytąjį kur kitur ir jo galvą padėti prie Pokliaus stabo. Tačiau plintant apšvietai, ši barbarystė buvo uždrausta ir kruvinoji permaldavimo auka tapo tokia, kad vaidila pats susižeisdavo ir savo kraują atnašaudavo dievams kaip auką, o prie Pokliaus stabo dėdavo gyvulio galvą.
t-002vidutinis

Jeigu kraujas plūsdavo srove, tai būda vo geras ir sėkmingas ženklas, priešingai, jeigu vos lašėdavo, tuomet nebuvo ko tikėtis sėkmės kare; puolamąjį karą sustab dydavo, kol dievai parodys geresnį ženklą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 317

Jeigu būdavo ketinama pradėti karą su ko­ kia šalimi arba jeigu gynybinio karo metu norėdavo sužinoti, ar seksis savosioms pajėgoms, tai stengdavosi paimti gyvą prie­ šų karį. Atlikę maldas ir būrimus, belaisvį pastatydavo žmo­ nių akivaizdoje; žynys, vyriausiasis iš susirinkusiųjų, smogda­ vo jam peiliu į krūtinę. Jeigu kraujas plūsdavo srove, tai būda­ vo geras ir sėkmingas ženklas, priešingai, jeigu vos lašėdavo, tuomet nebuvo ko tikėtis sėkmės kare; puolamąjį karą sustab­ dydavo, kol dievai parodys geresnį ženklą.