t-001vidutinis
Atėjus į dvarą, toliau dainuojama, kad būtų išdainuotos būdingiausios tai šventei dainos; jas baigiant, išeina šeimininkas vainiko pasitikti, neši nas lėkšte su duona ir puodeliu alaus; pjovėjos tatai priima. Įėjus į namą, pjovėja, stovėdama priešais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 332
Atėjus į dvarą, toliau dainuojama, kad būtų išdainuotos būdingiausios tai šventei dainos; jas baigiant, išeina šeimininkas vainiko pasitikti, neši nas lėkšte su duona ir puodeliu alaus; pjovėjos tatai priima. Įėjus į namą, pjovėja, stovėdama priešais šeimininką, linki ge ros sveikatos, kad laimingai suvartotų šį derlių, sulauktų nau jo. Tada nusiima vainiką nuo galvos, padeda ant gražios ska relės, laikomos dešinėje rankoje, atiduoda šeimininkui, kuris jį padeda ant stalo kaip Dievo dovaną, o atgal grąžina skarelę, pridėdamas dovaną - pinigų.