t-001vidutinis
Atėjus į dvarą, toliau dainuojama, kad būtų išdainuotos būdingiausios tai šventei dainos; jas baigiant, išeina šeimininkas vainiko pasitikti, neši nas lėkšte su duona ir puodeliu alaus; pjovėjos tatai priima. Įėjus į namą, pjovėja, stovėdama priešais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 332
Atėjus į dvarą, toliau dainuojama, kad būtų išdainuotos būdingiausios tai šventei dainos; jas baigiant, išeina šeimininkas vainiko pasitikti, nešinas lėkšte su duona ir puodeliu alaus; pjovėjos tatai priima. Įėjus į namą, pjovėja, stovėdama priešais šeimininką, linki geros sveikatos, kad laimingai suvartotų šį derlių, sulauktų naujo. Tada nusiima vainiką nuo galvos, padeda ant gražios skarelės, laikomos dešinėje rankoje, atiduoda šeimininkui, kuris jį padeda ant stalo kaip Dievo dovaną, o atgal grąžina skarelę, pridėdamas dovaną - pinigų.