Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

daiktas

Paženklinta plyta

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vilniaus žinyčios sienoje būdavo įmūrijama paženklinta plyta, kad būtų žinomi praėjusių metų skaitliai.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 171-172

Ant tų rūmų buvęs apvalus\nbokštas, iš kurio kunigai saulės taką sekę dėl žinojimo pirmosios dienos mėnesio, ant kurios\nlaiptos kuo metu reikia aukauti; į to bokšto sieną liuobėję Naujų metų dieną įmūravoti^792\npaženklintą plytą, kad praėjusių metų skaitlių žinotų. Gudų kunigas Mitrofanas iš Pinsko rašo, jog\nGereimantas, didysis Lietuvos kunigaikštis, ketėdamas tą žinyčią strūnyti, Šventaragiui, savo tėvui,\ndar gyvojančiam, metuose 1263 būk leidęs į Žemaičius siuntinius pasiteirauti Rusnės, arba\nPanemunio, žinyčios apie likumą atenčios Vilniaus žinyčios. Rusnės, arba Panemunio, žinyčią\napreiškusi siuntiniams, jog Vilniaus žinyčią tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti^793 , kuri\nbūk žinyčia įsakiusi 122 apvali plyti padirbti su įsakytais nuo jos ženklais, laimingus ir\nnelaimingus metus rodysiančiais, tarp kurių paskuojoji plyta turėjusi dvikežį^794 skersį^795 , arba\nkryžių, kurį, kaipo kokias dovanas, didžiajam kunigaikščiui nusiuntusi, liepdama įdėti tą ženklą į\nūkės^796 žymę^797 , nesgi tuo reiškusi, jog, atėjus tam ženklui, krikščionys sugriaus žinyčią ir\npanieks^798 senąjį tikėjimą.
t-002vidutinis

Paskuojoji plyta turėjo dvikežį skersį, o ženklas buvo siunčiamas didžiajam kunigaikščiui.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 172

Tos plytos, sako minavotas raštininkas, po truputį buvusios jo amžiuje\ndar regimos nuo pietų pusės varpnyčios^799 katedros sienoje, kuri per pusę esanti permūravota,\nsenajai sudegus metuose 1399. Noris tos plytos šiandien nieko nesmilina^800 kaip angis^801 , vienok\npritirtu yra daiktu, kad lietuviai, Vilniuje metuose 1387 apsikrikštiję, panedėly po baltosios\nnedėlios^802 tą žinyčią sugriovė, tarp skaitliaus minavoto 121 plytos pasitiko ir ta, kuri turėjo už\nženklą dvikežį skersį.