t-001vidutinis
Vilniaus žinyčios sienoje būdavo įmūrijama paženklinta plyta, kad būtų žinomi praėjusių metų skaitliai.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 171-172
Ant tų rūmų buvęs apvalus\nbokštas, iš kurio kunigai saulės taką sekę dėl žinojimo pirmosios dienos mėnesio, ant kurios\nlaiptos kuo metu reikia aukauti; į to bokšto sieną liuobėję Naujų metų dieną įmūravoti^792\npaženklintą plytą, kad praėjusių metų skaitlių žinotų. Gudų kunigas Mitrofanas iš Pinsko rašo, jog\nGereimantas, didysis Lietuvos kunigaikštis, ketėdamas tą žinyčią strūnyti, Šventaragiui, savo tėvui,\ndar gyvojančiam, metuose 1263 būk leidęs į Žemaičius siuntinius pasiteirauti Rusnės, arba\nPanemunio, žinyčios apie likumą atenčios Vilniaus žinyčios. Rusnės, arba Panemunio, žinyčią\napreiškusi siuntiniams, jog Vilniaus žinyčią tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti^793 , kuri\nbūk žinyčia įsakiusi 122 apvali plyti padirbti su įsakytais nuo jos ženklais, laimingus ir\nnelaimingus metus rodysiančiais, tarp kurių paskuojoji plyta turėjusi dvikežį^794 skersį^795 , arba\nkryžių, kurį, kaipo kokias dovanas, didžiajam kunigaikščiui nusiuntusi, liepdama įdėti tą ženklą į\nūkės^796 žymę^797 , nesgi tuo reiškusi, jog, atėjus tam ženklui, krikščionys sugriaus žinyčią ir\npanieks^798 senąjį tikėjimą.