Santrauka
Vilniaus žinyčios sienoje būdavo įmūrijama paženklinta plyta, kad būtų žinomi praėjusių metų skaitliai. Paskuojoji plyta turėjo dvikežį skersį, o ženklas buvo siunčiamas didžiajam kunigaikščiui.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Vilniaus žinyčios sienoje būdavo įmūrijama paženklinta plyta, kad būtų žinomi praėjusių metų skaitliai. | c-001 | |
| t-004 Paskuojoji plyta turėjo dvikežį skersį, o ženklas buvo siunčiamas didžiajam kunigaikščiui. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vilniaus žinyčios sienoje būdavo įmūrijama paženklinta plyta, kad būtų žinomi praėjusių metų skaitliai.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Ant tų rūmų buvęs apvalus bokštas, iš kurio kunigai saulės taką sekę dėl žinojimo pirmosios dienos mėnesio, ant kurios laiptos kuo metu reikia aukauti; į to bokšto sieną liuobėję Naujų metų dieną įmūravoti^792 paženklintą plytą, kad praėjusių metų skaitlių žinotų. Gudų kunigas Mitrofanas iš Pinsko rašo, jog Gereimantas, didysis Lietuvos kunigaikštis, ketėdamas tą žinyčią strūnyti, Šventaragiui, savo tėvui, dar gyvojančiam, metuose 1263 būk leidęs į Žemaičius siuntinius pasiteirauti Rusnės, arba Panemunio, žinyčios apie likumą atenčios Vilniaus žinyčios. Rusnės, arba Panemunio, žinyčią apreiškusi siuntiniams, jog Vilniaus žinyčią tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti^793 , kuri būk žinyčia įsakiusi 122 apvali plyti padirbti su įsakytais nuo jos ženklais, laimingus ir nelaimingus metus rodysiančiais, tarp kurių paskuojoji plyta turėjusi dvikežį^794 skersį^795 , arba
(^780) dabar (^781) pėdas (^782) podėlis (^783) indai (^784) auką (^785) pašiūrė (^786) laiptas, pakopa (^787) Liūto (^788) tam tikrų, specialių (^789) įlinkimas, įdubimas (^790) atvirkščiai (^791) prižiūrėtojo (^792) įmūrydavę (^793) būsianti (^794) dvilypį (^795) kryžių
kryžių, kurį, kaipo kokias dovanas, didžiajam kunigaikščiui nusiuntusi, liepdama įdėti tą ženklą į ūkės^796 žymę^797 , nesgi tuo reiškusi, jog, atėjus tam ženklui, krikščionys sugriaus žinyčią ir panieks^798 senąjį tikėjimą
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Paskuojoji plyta turėjo dvikežį skersį, o ženklas buvo siunčiamas didžiajam kunigaikščiui.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Tos plytos, sako minavotas raštininkas, po truputį buvusios jo amžiuje dar regimos nuo pietų pusės varpnyčios^799 katedros sienoje, kuri per pusę esanti permūravota, senajai sudegus metuose 1399. Noris tos plytos šiandien nieko nesmilina^800 kaip angis^801 , vienok pritirtu yra daiktu, kad lietuviai, Vilniuje metuose 1387 apsikrikštiję, panedėly po baltosios nedėlios^802 tą žinyčią sugriovė, tarp skaitliaus minavoto 121 plytos pasitiko ir ta, kuri turėjo už ženklą dvikežį skersį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |