Patrankos

PDF 106

Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir­\nviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry­\nžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun­\ngininkų kariuomenėj nesukėlė.

PDF 98

Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik\npradžioje tevartojo.

PDF 98

Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose ka­ ruose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun­ kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi­ lims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža nau­ dos.

PDF 101

Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer­ niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustipri­ nę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.

PDF 36

Patvirtinus tą aktą savo antspaudomis Baigos, Bran­ denburgo ir Ragainės komtūrams, maršalka atsitraukė nuo Trakų. Iš šito fakto aiškiai matyti, kad Jogaila suėjo su Or­ dinu į dar artimesnius santykius. Norėdamas skubiai Trakus paimti, praėjus porai savaičių (liepos mėn. 20 d.), Skirgaila vėl pasišaukė pagalbon maršalką. Kada Vytauto paliktieji Tra­ kų pilies gynėjai nenorėjo nė kalbėti apie pasidavimą kryžiuo­ čiams, vokiečių kariuomenės maršalka, grasindamas sugriau­ siąs pilį, reikalavo, kad jie pasiduotų geruoju nors Jogailai. Kai įgula pasidavė Jogailai, pilyje buvo pastatyti jo kareiviai. Skir­ gaila, Trakų piliai ginti gavo iš maršalkos dovanų keletą dide­ lių armotų.

PDF 98

Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose ka­ ruose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun­ kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi­ lims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža nau­ dos.

PDF 98

Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik\npradžioje tevartojo.\nKautynėms kariuomenė rikiuodavosi įvairiai — eilėmis,\ntrikampiais, keturkampiais.

PDF 106

Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir­ viai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry­ žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun­ gininkų kariuomenėj nesukėlė. Nuo kariuomenių susikirtimo pa­ kilo toks triukšmas, kuris, kaip Dlugošas rašo, buvo girdėti net už keletos mylių, tarsi buvo mušama didžiausiais kūjais į šimtą priekalų.

PDF 7

T. Narbutas gana aktyviai dalyvavo 1830-1831 m. sukili­ me. Tiesa, jis nekovojo su ginklu rankose. T. Narbutas buvo parašęs kažkokį paskvilį prieš rusų valdžią ir už tai kurį laiką jį tardė. Buvo pasklidę gandai, esą jis padėjęs sukilėliams lieti patrankas, tačiau caro valdžia negalėjo to įrodyti.

PDF 275

Neapsakomai vertino garbę ir mylėjo tėvynę, todėl kratėsi naujovių, žlugdančių tautos savitumą, tačiau ka­ ro mene mėgo taikyti naujus pasiekimus - jis pirmasis Lietu­ voje turėjo patrankų, paraku šaudančių. Jo nesavanaudiškas prisirišimas prie brolio Algirdo išsaugojo Lietuvą, juk nieka­ dos kryžiuočiai neturėjo veiksmingesnių priemonių, paramos kariais ir pinigais, nei tokių smarkių kryžininkų kaip kad lai­ kotarpiu nuo paskutiniųjų Gedimino viešpatavimo m etų iki Algirdo mirties ir niekada Lietuva neturėjo tokio energingo gynėjo ir mylėtojo kaip kad Kęstutis.