Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 106
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir\nviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry\nžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun\ngininkų kariuomenėj nesukėlė.
Žalgirio mūšyje patrankos buvo vartotos tik pradžioje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 98
Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik\npradžioje tevartojo.
XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 98
Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose ka ruose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi lims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža nau dos.
Prie Drevencos kryžiuočiai sustiprino upės krantus ir apstatė juos patrankomis.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 101
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustipri nę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Skirgaila Trakų piliai ginti iš Ordino maršalkos dovanų gavo keletą didelių patrankų.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 36
Patvirtinus tą aktą savo antspaudomis Baigos, Bran denburgo ir Ragainės komtūrams, maršalka atsitraukė nuo Trakų. Iš šito fakto aiškiai matyti, kad Jogaila suėjo su Or dinu į dar artimesnius santykius. Norėdamas skubiai Trakus paimti, praėjus porai savaičių (liepos mėn. 20 d.), Skirgaila vėl pasišaukė pagalbon maršalką. Kada Vytauto paliktieji Tra kų pilies gynėjai nenorėjo nė kalbėti apie pasidavimą kryžiuo čiams, vokiečių kariuomenės maršalka, grasindamas sugriau siąs pilį, reikalavo, kad jie pasiduotų geruoju nors Jogailai. Kai įgula pasidavė Jogailai, pilyje buvo pastatyti jo kareiviai. Skir gaila, Trakų piliai ginti gavo iš maršalkos dovanų keletą dide lių armotų.
Patrankos keldavo daug triukšmo, bet duodavo mažai naudos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 98
Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose ka ruose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi lims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža nau dos.
Žalgirio mūšyje patrankos buvo naudotos mažai ir tik mūšio pradžioje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 98
Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik\npradžioje tevartojo.\nKautynėms kariuomenė rikiuodavosi įvairiai — eilėmis,\ntrikampiais, keturkampiais.
Mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų kariuomenėje sumišimo nesukėlė.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 106
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir viai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun gininkų kariuomenėj nesukėlė. Nuo kariuomenių susikirtimo pa kilo toks triukšmas, kuris, kaip Dlugošas rašo, buvo girdėti net už keletos mylių, tarsi buvo mušama didžiausiais kūjais į šimtą priekalų.
Apie Teodorą Narbutą buvo pasklidę gandai, kad jis padėjo 1830-1831 m. sukilėliams lieti patrankas, bet caro valdžia to neįrodė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
T. Narbutas gana aktyviai dalyvavo 1830-1831 m. sukili me. Tiesa, jis nekovojo su ginklu rankose. T. Narbutas buvo parašęs kažkokį paskvilį prieš rusų valdžią ir už tai kurį laiką jį tardė. Buvo pasklidę gandai, esą jis padėjęs sukilėliams lieti patrankas, tačiau caro valdžia negalėjo to įrodyti.
Teodoras Narbutas teigia, kad Kęstutis pirmasis Lietuvoje turėjo paraku šaudančių patrankų.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 275
Neapsakomai vertino garbę ir mylėjo tėvynę, todėl kratėsi naujovių, žlugdančių tautos savitumą, tačiau ka ro mene mėgo taikyti naujus pasiekimus - jis pirmasis Lietu voje turėjo patrankų, paraku šaudančių. Jo nesavanaudiškas prisirišimas prie brolio Algirdo išsaugojo Lietuvą, juk nieka dos kryžiuočiai neturėjo veiksmingesnių priemonių, paramos kariais ir pinigais, nei tokių smarkių kryžininkų kaip kad lai kotarpiu nuo paskutiniųjų Gedimino viešpatavimo m etų iki Algirdo mirties ir niekada Lietuva neturėjo tokio energingo gynėjo ir mylėtojo kaip kad Kęstutis.