Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
10 teiginių10 įrašų5 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 10 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–10 iš 10 teiginių
Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė.
PDF 106
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kirviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kryžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjungininkų kariuomenėj nesukėlė.
Žalgirio mūšyje patrankos buvo vartotos tik pradžioje.
PDF 98
Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik pradžioje tevartojo.
XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti.
PDF 98
Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose karuose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pilims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža naudos.
Prie Drevencos kryžiuočiai sustiprino upės krantus ir apstatė juos patrankomis.
PDF 101
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustiprinę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Skirgaila Trakų piliai ginti iš Ordino maršalkos dovanų gavo keletą didelių patrankų.
PDF 36
Patvirtinus tą aktą savo antspaudomis Baigos, Brandenburgo ir Ragainės komtūrams, maršalka atsitraukė nuo Trakų. Iš šito fakto aiškiai matyti, kad Jogaila suėjo su Ordinu į dar artimesnius santykius. Norėdamas skubiai Trakus paimti, praėjus porai savaičių (liepos mėn. 20 d.), Skirgaila vėl pasišaukė pagalbon maršalką. Kada Vytauto paliktieji Trakų pilies gynėjai nenorėjo nė kalbėti apie pasidavimą kryžiuočiams, vokiečių kariuomenės maršalka, grasindamas sugriausiąs pilį, reikalavo, kad jie pasiduotų geruoju nors Jogailai. Kai įgula pasidavė Jogailai, pilyje buvo pastatyti jo kareiviai. Skirgaila, Trakų piliai ginti gavo iš maršalkos dovanų keletą didelių armotų.
Patrankos keldavo daug triukšmo, bet duodavo mažai naudos.
PDF 98
Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose karuose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pilims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža naudos.
Žalgirio mūšyje patrankos buvo naudotos mažai ir tik mūšio pradžioje.
PDF 98
Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik pradžioje tevartojo. Kautynėms kariuomenė rikiuodavosi įvairiai — eilėmis, trikampiais, keturkampiais.
Mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų kariuomenėje sumišimo nesukėlė.
PDF 106
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kirviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kryžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjungininkų kariuomenėj nesukėlė. Nuo kariuomenių susikirtimo pakilo toks triukšmas, kuris, kaip Dlugošas rašo, buvo girdėti net už keletos mylių, tarsi buvo mušama didžiausiais kūjais į šimtą priekalų.
Apie Teodorą Narbutą buvo pasklidę gandai, kad jis padėjo 1830-1831 m. sukilėliams lieti patrankas, bet caro valdžia to neįrodė.
PDF 7
T. Narbutas gana aktyviai dalyvavo 1830-1831 m. sukilime. Tiesa, jis nekovojo su ginklu rankose. T. Narbutas buvo parašęs kažkokį paskvilį prieš rusų valdžią ir už tai kurį laiką jį tardė. Buvo pasklidę gandai, esą jis padėjęs sukilėliams lieti patrankas, tačiau caro valdžia negalėjo to įrodyti.
Teodoras Narbutas teigia, kad Kęstutis pirmasis Lietuvoje turėjo paraku šaudančių patrankų.
PDF 275
Neapsakomai vertino garbę ir mylėjo tėvynę, todėl kratėsi naujovių, žlugdančių tautos savitumą, tačiau karo mene mėgo taikyti naujus pasiekimus - jis pirmasis Lietuvoje turėjo patrankų, paraku šaudančių. Jo nesavanaudiškas prisirišimas prie brolio Algirdo išsaugojo Lietuvą, juk niekados kryžiuočiai neturėjo veiksmingesnių priemonių, paramos kariais ir pinigais, nei tokių smarkių kryžininkų kaip kad laikotarpiu nuo paskutiniųjų Gedimino viešpatavimo m etų iki Algirdo mirties ir niekada Lietuva neturėjo tokio energingo gynėjo ir mylėtojo kaip kad Kęstutis.