Istorinis objektas

Mūro sienos

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Otono Didžiojo laikais daugelis Italijos miestų apsitvėrė mūro sienomis, saugodamiesi vengrų ir saracėnų antpuolių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 20

Visoje Italijoje Otono Didžiojo laikais miestai, jau pajutę savo galią, nusikratė teutonų pareigūnų (Schultheiss) ir teisių, jiems duotų lombardų, ir Romos institucijų pavyzdžiu savo valdžios priekyje pastatė konsulus. Vėliau per savo turtus įgiję vis daugiau laisvių, kai, vis dar valdant Otonui, beveik visi, saugodamiesi vengrų ir saracėnų užpuolimų, apsitvėrė mūro sienomis, net patys tapo savarankiškomis feodalinėmis valstybėmis. Kitaip klostėsi Ispanijoje, kur po maurų išvarymo Kastilijos bajorija į naujai pastatytus arba iš saracėnų išvaduotus miestus kvietė krikščionis, kad juose įsikūrę ateityje laiduotų šaliai saugumą nuo kitatikių.
t-002vidutinis

Krokuva už geriausiai sutvirtintas mūro sienas ir svarbias privilegijas buvo skolinga Lešekui Juodajam.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 23-24

7 ## Puslapis 24 ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių buvo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės keliauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) skolinga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtaučių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juodajam.
t-003vidutinis

Gedimino laikų Vilnius dar nebuvo bokštų ir mūro sienų saugomas miestas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 39

Pagaliau nemažai įvairių tenykščių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prieglobsčio prie Vilniaus pilies. Taip kūrėsi Vilnius, kuris tuomet, regis, buvo panašesnis į keletą didelių kaimų, sujungtų į vieną, negu į tokį padorų, bokštų ir mūro sienų saugomą miestą, kokie XIV amžiuje kilo jau visoje Vokietijoje, ar kokiais Kazimieras Didysis puošė ir tvirtino Lenkiją. Gedimino viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, kokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukštininko - Vokietijai.