Otono Didžiojo laikais daugelis Italijos miestų apsitvėrė mūro sienomis, saugodamiesi vengrų ir saracėnų antpuolių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 20
Visoje Italijoje Otono Didžiojo laikais miestai, jau pajutę savo galią, nusikratė teutonų pareigūnų (Schultheiss) ir teisių, jiems duotų lombardų, ir Romos institu cijų pavyzdžiu savo valdžios priekyje pastatė konsulus. Vė liau per savo turtus įgiję vis daugiau laisvių, kai, vis dar val dant Otonui, beveik visi, saugodamiesi vengrų ir saracėnų užpuolimų, apsitvėrė mūro sienomis, net patys tapo savaran kiškomis feodalinėmis valstybėmis. Kitaip klostėsi Ispanijoje, kur po maurų išvarymo Kastilijos bajorija į naujai pastatytus arba iš saracėnų išvaduotus miestus kvietė krikščionis, kad juo se įsikūrę ateityje laiduotų šaliai saugumą nuo kitatikių.
Krokuva už geriausiai sutvirtintas mūro sienas ir svarbias privilegijas buvo skolinga Lešekui Juodajam.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 23-24
7 ## Puslapis 24 ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių bu vo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) sko linga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtau čių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juo dajam.
Gedimino laikų Vilnius dar nebuvo bokštų ir mūro sienų saugomas miestas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Pagaliau nemažai įvairių tenykš čių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie globsčio prie Vilniaus pilies. Taip kūrėsi Vilnius, kuris tuo met, regis, buvo panašesnis į keletą didelių kaimų, sujungtų į vieną, negu į tokį padorų, bokštų ir mūro sienų saugomą miestą, kokie XIV amžiuje kilo jau visoje Vokietijoje, ar ko kiais Kazimieras Didysis puošė ir tvirtino Lenkiją. Gedimi no viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, kokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukšti- ninko - Vokietijai.