daiktas

Mildos cinkinė statulėlė

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas pasakojo, kad darbininkas mūre aptiko cinkinę deivės Veneros statulėlę ir nunešė ją kunigui vikarui Mingailai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 134

Ten dirbęs žmogus, išmušęs keletą sluoksnių plytų, aptiko kadaise įmūrytą cinkinę deivės Veneros statulėlę, kurią nunešė kunigui vikanu Mingailai. Kunigas vika ras, skrupulas, nelaukdamas mano sugrįžimo, įsakė tą antiką sudaužyti ir nucinkuoti prikaistuvus bei puodus. Ir įvyko taip, jog to paminklo, kurį senovės lietuvis (vadinasi, tam Dievui mel dęsis) bandė išgelbėti nuo pražūties, mūsiškis bedievis Mingaila nenorėjo net pėdsako palikti“. Tai apčiuopiamas įrodymas, jog kadaise buvo deivės Mildos stabai, kuriuos lietuviai itin garbi no*.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šio atradimo smulkmenas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavičius „Rei kėtų priminti ir tai, — rašoma jo laiške, —- jog amžiną atilsį ku nigas Franckevičius, buvęs Kauno klebonas (klebonavęs maždaug prieš amžiną atilsį kunjigą] Pucilovskį) savo dienoraštyje (jis ir šiandien yra klebonijoje) taip aprašo šį įvykį: „Aš, norėdamas 462 ## Puslapis 472 savo bute, klebonijoje, pasidaryti sandėliuką, prieš išvykdamas į Kleboniškes, įsakiau nurodytoje vietoje, sienoje, iškirsti angą ir ją sutvirtinti. Ten dirbęs žmogus, išmušęs keletą sluoksnių plytų, aptiko kadaise įmūrytą cinkinę deivės Veneros statulėlę, kurią nu nešė kunigui vikarui Mingailai. Kunigas vikaras, skrupulas, ne laukdamas mano sugrįžimo, įsakė tą antiką sudaužyti ir nucin- kuoti prikaistuvus bei puodus. Ir įvyko taip, jog to paminklo, ku rį senovės lietuvis (vadinasi, tam Dievui meldęsis) bandė išgel bėti nuo pražūties, mūsiškis bedievis Mingaila nenorėjo net pėd sako palikti“. Tai apčiuopiamas įrodymas, jog kadaise buvo deivės Mildos stabai, kuriuos lietuviai itin garbino.