Lietuvos trispalvė

PDF 235

Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab. Katedros) aikštėje dalyvavo apie 30 tūkst., liepos 9 Vingio parke (LPS vadovybė per šį mitingą paskelbė reikalavimus legalizuoti tautinius simbolius: trispalvę ir „Tautišką giesmę“) – apie 100 tūkst. žmonių.

PDF 236

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus. Svarbiausiu įvykiu tapo 1988 m.

PDF 236

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksandras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.

PDF 236

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus. Svarbiausiu įvykiu tapo 1988 m.

PDF 236

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksandras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.

PDF 141

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad tokių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona iš balkono sveikino minias. Tais metais de facto Lietuvą pripažino Norvegija, Latvija, Suomija, 1920 m. – Prancūzija (gegužės 11 d.) ir Lenkija (liepos 4 d.).

PDF 236

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksandras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.