Lietuvos trispalvė

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab. Katedros) aikštėje dalyvavo apie 30 tūkst., liepos 9 Vingio parke (LPS vadovybė per šį mitingą paskelbė reikalavimus legalizuoti tautinius simbolius: trispalvę ir „Tautišką giesmę“) – apie 100 tūkst. žmonių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė\nlietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę,\nV. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį\nir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir\ndemonstracijas įsakus.\nSvarbiausiu įvykiu tapo 1988 m.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsi-\nlankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksan-\ndras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – \npartija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, ofici-\naliai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio \nparke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę \nleisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, \nkai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti \nlaikraštis „Atgimimas“ (red.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė\nlietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę,\nV. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį\nir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir\ndemonstracijas įsakus.\nSvarbiausiu įvykiu tapo 1988 m.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsi-\nlankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksan-\ndras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – \npartija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, ofici-\naliai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio \nparke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę \nleisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, \nkai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti \nlaikraštis „Atgimimas“ (red.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma- sinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad to- kių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona iš balkono sveikino minias. Tais metais de facto Lietuvą pripažino Nor- vegija, Latvija, Suomija, 1920 m. – Prancūzija (gegužės 11 d.) ir Lenkija (liepos 4 d.).