Santrauka

Lietuvos trispalvė minima kaip materialus valstybės simbolis 1919 m. rugsėjo 26 d. Kaune vykusioje džiaugsmo manifestacijoje, kai lėktuvai danguje tempė trispalvę.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Lietuvos trispalvė

Laikotarpis ir datos

  • laikotarpis: 1919 m. rugsėjo 26 d. manifestacijos kontekstas
  • datos:
    • 1919 m. rugsėjo 26 d.
  • periodas: siuolaikine_istorija
  • periodo_grupes: tarpukaris
  • amziai: XX
  • date_start: 1919
  • date_end: 1919

Kas tai

Materialus valstybės simbolis, šaltinyje matomas viešos politinės manifestacijos aplinkoje.

Naudojimas

Naudota viešoje manifestacijoje Kaune kaip lėktuvų tempiamas simbolis.

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-009 Liepos 9 d. Vingio parke LPS vadovybė paskelbė reikalavimą legalizuoti trispalvę ir „Tautišką giesmę“.c-001
t-010 Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Lietuvos trispalvę, „Tautišką giesmę“, Vytį ir Gediminaičių stulpus.c-002
t-011 Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno.c-003
t-012 LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis.c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Liepos 9 d. Vingio parke LPS vadovybė paskelbė reikalavimą legalizuoti trispalvę ir „Tautišką giesmę“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab. Katedros) aikštėje dalyvavo apie 30 tūkst., liepos 9 Vingio parke (LPS vadovybė per šį mitingą paskelbė reikalavimus legalizuoti tautinius simbolius: trispalvę ir „Tautišką giesmę“) – apie 100 tūkst. žmonių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Lietuvos trispalvę, „Tautišką giesmę“, Vytį ir Gediminaičių stulpus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus. Svarbiausiu įvykiu tapo 1988 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma- sinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad to- kių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona iš balkono sveikino minias. Tais metais de facto Lietuvą pripažino Nor- vegija, Latvija, Suomija, 1920 m. – Prancūzija (gegužės 11 d.) ir Lenkija (liepos 4 d.).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsi- lankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksan- dras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, ofici- aliai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Šaltiniai ir įrodymai

Ryšiai

Teminiai klasteriai