Istorinis objektas

Lietuvos trispalvė

7 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Lietuvos trispalvė yra Lietuvos nacionalinis simbolis, viešajame gyvenime ryškiai iškilęs XX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo laikotarpiu. Po SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymo Lietuvoje 1988 m. rugpjūčio 11–12 dienomis LKP vadovybė oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, taip sudarydama sąlygas joms grįžti į viešąją erdvę. Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas trispalvę legalizavo kartu su kitais svarbiais Lietuvos nacionaliniais simboliais – Vyčiu ir Gediminaičių stulpais. Ankstesniais valstybingumo atkūrimo metais trispalvė taip pat tapo visuomenės džiaugsmo ženklu: 1919 m. rugsėjo 26 d., Kaune minint Didžiosios Britanijos de facto pripažinimą, lėktuvai ją tempė virš miesto, o tūkstančiai žmonių susirinko prie Rotušės.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Jono Vanagaičio atvirukas su Lietuvos trispalve ir Vyčiu.

Žiūrėti galerijoje

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsi- lankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksan- dras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, ofici- aliai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) · c-73140

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
PaskirtisŠaltinių nesutarimas	Lietuvos nacionalinis simbolis Naudota viešame valstybės pripažinimo minėjime kaip reprezentacinis simbolis	Šaltinio autoriai aprašo, kad 1988 m. spalio 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Lietuvos trispalvę kaip Lietuvos nacionalinį simbolį. 1919 m. rugsėjo 26 d., Didžiajai Britanijai oficialiai pripažinus Lietuvą de facto, virš Kauno skraidę lėktuvai tempė Lietuvos trispalvę; šaltinio autoriai šį įvykį aprašo masinių džiaugsmo manifestacijų kontekste.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Liepos 9 d. Vingio parke LPS vadovybė pareikalavo legalizuoti tautinius simbolius: trispalvę ir „Tautišką giesmę“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab. Katedros) aikštėje dalyvavo apie 30 tūkst., liepos 9 Vingio parke (LPS vadovybė per šį mitingą paskelbė reikalavimus legalizuoti tautinius simbolius: trispalvę ir „Tautišką giesmę“) – apie 100 tūkst. žmonių.

t-002vidutinis

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Lietuvos trispalvę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus. Svarbiausiu įvykiu tapo 1988 m.

t-003vidutinis

Po Aleksandro Jakovlevo apsilankymo Lietuvoje LKP vadovybė oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksandras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.

t-004vidutinis

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Lietuvos trispalvę, „Tautišką giesmę“, Vytį ir Gediminaičių stulpus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus. Svarbiausiu įvykiu tapo 1988 m.

t-005vidutinis

Po Aleksandro Jakovlevo apsilankymo Lietuvoje LKP oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksandras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.

t-006vidutinis

1919 m. rugsėjo 26 d. virš Kauno skraidę lėktuvai tempė Lietuvos trispalvę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad tokių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona iš balkono sveikino minias. Tais metais de facto Lietuvą pripažino Norvegija, Latvija, Suomija, 1920 m. – Prancūzija (gegužės 11 d.) ir Lenkija (liepos 4 d.).

t-193579vidutinis

Stiprėjo Lietuvos žaliųjų judėjimas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LPS veiklai pravertė SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsilankymas Lietuvoje rugpjūčio 11–12 dienomis. LKP vadovybei Aleksandras Jakovlevas pabrėžė, kad „inteligentija – liaudies savimonės išraiška“, – partija nebedraudė komunistams dalyvauti LPS rėmimo grupėse, oficialiai pripažino trispalvę ir „Tautišką giesmę“, pirmą kartą viešai Vingio parke leido paminėti Molotovo–Ribentropo paktą, pažadėjo LPS teisę leisti laikraštį ir nuolatinę televizijos laidą. LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red.

Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai