Lietuvos pinigai

PDF 694-695

1—3 Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai — kapos, lietos iš sidabro\ntam tikrose formose. Jų randama įvairių — ilgų ir perpus trumpesnių\n\n(kartais perkirstų per pusę), su įvairiais ženklais ir be jokių ženklų, su\nįkirtimais ir be įkirtimų, sunkesnių ir lengvesnių.

PDF 695

Apie jas nėra jokių ra- šytinių žinių (jų vardas,— kaip spėjama, kilęs iš žodžio _kapoti,_ — šaltiniuose yra minimas), tad visokios išvados gali būti daromos tik iš radinių. Grei- čiausiai jas liedavo ne vien d. kunigaikščio iždas, bet ir privatūs žmonės, kurie kartais jose dėdavo savo ženklus ar inicialus. Įkirtimai, greičiau- siai, buvo daromi norint patikrinti sidabro kokybę — norint įsitikinti, ar ir jų viduje yra tas pats metalas.

PDF 695

4—10 — Vytauto laikų _pinigėliai_ (dokumentuose minimi jau 1387 m.;\n10 pinigėlių = 1 skatikui; vėliau, XVI amž., jie buvo sulyginti su _denarais);_\n5 — _pusskatikis_ (= 5 pinigėliams) ; 6 ir 7 — _dvidenariai_ (^2 /в skatiko) ; 8 —\nKijevo kunig. Vladimiro pinigas; 9 — Naugardo Sieversko kunig. Kaributo\npinigas (abu kalti prieš 1393 m., nes tais metais jie buvo Vytauto pašalinti\niš savo kunigaikštijų).

PDF 695

**Alekandro pinigai:** 11 — _pinigėlis;_ 12 — _pusskatikis;_ 13 — _skatikas_\n(skatikai, nevykusiai nukalti, nebuvo leidžiami į apyvartą).

PDF 82

Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo\ntėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguo­\nse.

PDF 261

Pinigai, kuriais buvo mokami mokesčiai Vytauto valdymo laikais, taip pat buvo įvairūs. Jogailos ir Vytauto rūmuose bu­ vo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ). Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čeki­ jos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro). Vytauto laikais čekų gra­ šiai buvo kalami ir Lietuvoje.

PDF 261

Šalia jų kursavo ir lietuviški denariukai, atsiradę 1387-1390 m. Jų vienoje pusėje yra ieties galas, o antroj vad. Gedimino stulpai; arba vienoje pusėje su smaigaliu, nulenktu žemyn ir greta ieties viršuje iš kairės pusės kryžius, o antroje tie patys stulpai; arba vienoje pusėje tas pats ieties galas ir greta jo iš kairės pusės kryžius, kurio vienas galas ilgesnis, o po kryžium bukas trikampis, panašus tai į raidę V šonu pastatytą ir la­ bai išskėstą, tai į apverstą raidę L. Šios pastarosios rūšies pi­ nigai labai retai pasitaiko. Iš 27 variacijų, vos vienas egzem­ pliorius turi tariamą raidę.

PDF 262

Kiti Vytauto pinigai, kurie buvo kalami jo įsakymu Kaune, turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, kuri, kaip spėjama, reiškia Kauno inicialą. K pinigėliai buvo du kartu didesni už aukščiau minėtus pinigėlius ir daugiausia jų rasta Kaune (1844 m.). Viename Jogailos ir Vytauto dokumen­ te pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj si­ dabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais.

PDF 261

Pinigai, kuriais buvo mokami mokesčiai Vytauto valdymo laikais, taip pat buvo įvairūs. Jogailos ir Vytauto rūmuose bu­ vo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ). Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čeki­ jos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro). Vytauto laikais čekų gra­ šiai buvo kalami ir Lietuvoje.

PDF 262

Kiti Vytauto pinigai, kurie buvo kalami jo įsakymu Kaune, turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, kuri, kaip spėjama, reiškia Kauno inicialą. K pinigėliai buvo du kartu didesni už aukščiau minėtus pinigėlius ir daugiausia jų rasta Kaune (1844 m.). Viename Jogailos ir Vytauto dokumen­ te pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj si­ dabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais.

PDF 262

Viename Jogailos ir Vytauto dokumen­ te pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj si­ dabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais. Vytau­ tas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupys­ tei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum gros- sorum^1 ). Be mokesčių Vytautas didindavo dar savo pajamas ir kon­ tribucijomis.

PDF 150

Šalyje tebekursavo ostmarkės, kurias Lietuvos valdžia pavadino auksi-\nnais. Sunkmečiu labai nukritęs vokiškų pinigų kursas neigiamai veikė Lie-\ntuvos ekonomiką, katastrofiški infliacijos padariniai vertė Lietuvos valdžią \nieškoti sprendimo.

PDF 262

Viename Jogailos ir Vytauto dokumen­ te pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj si­ dabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais. Vytau­ tas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupys­ tei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum gros- sorum^1 ). Be mokesčių Vytautas didindavo dar savo pajamas ir kon­ tribucijomis.

PDF 150

Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Pi-\nniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra \nauksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų. 1922 m. spalio 1 d. Lietuvoje \nįvestas litas.

PDF 150

Per visą nepriklausomos Lie-\ntuvos laikotarpį litas išlaikė stabilų kursą, valiuta buvo pagrįsta vertybiniais \npopieriais ir sukauptomis 12 tonų aukso, todėl ji gerai vertinta ir kitose už-\nsienio valstybėse.

PDF 82

Kad išloštų laiką, Edyga pradėjo su Vy­ tautu derėtis. Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo tėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguo­ se. Jiems besideriant atvyko ir Timur-Kotlogas ir atmetė Vytauto sąlygas.