Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
13 teiginių15 įrašų5 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 13 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–13 iš 13 teiginių
Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai buvo kapos, lietos iš sidabro tam tikrose formose ir randamos skirtingo ilgio, svorio bei ženklinimo.
PDF 694-695
1—3 Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai — kapos, lietos iš sidabro tam tikrose formose. Jų randama įvairių — ilgų ir perpus trumpesnių (kartais perkirstų per pusę), su įvairiais ženklais ir be jokių ženklų, su įkirtimais ir be įkirtimų, sunkesnių ir lengvesnių.
Kapomis vadintus Lietuvos pinigus greičiausiai liejo ne tik didžiojo kunigaikščio iždas, bet ir privatūs žmonės.
PDF 695
Apie jas nėra jokių rašytinių žinių (jų vardas,— kaip spėjama, kilęs iš žodžio _kapoti,_ — šaltiniuose yra minimas), tad visokios išvados gali būti daromos tik iš radinių. Greičiausiai jas liedavo ne vien d. kunigaikščio iždas, bet ir privatūs žmonės, kurie kartais jose dėdavo savo ženklus ar inicialus. Įkirtimai, greičiausiai, buvo daromi norint patikrinti sidabro kokybę — norint įsitikinti, ar ir jų viduje yra tas pats metalas.
Vytauto laikų pinigėliai dokumentuose minimi jau 1387 m., o jų nominalai buvo siejami su skatikais ir denarais.
PDF 695
4—10 — Vytauto laikų _pinigėliai_ (dokumentuose minimi jau 1387 m.; 10 pinigėlių = 1 skatikui; vėliau, XVI amž., jie buvo sulyginti su _denarais);_ 5 — _pusskatikis_ (= 5 pinigėliams) ; 6 ir 7 — _dvidenariai_ (^2 /в skatiko) ; 8 — Kijevo kunig. Vladimiro pinigas; 9 — Naugardo Sieversko kunig. Kaributo pinigas (abu kalti prieš 1393 m., nes tais metais jie buvo Vytauto pašalinti iš savo kunigaikštijų).
Aleksandro pinigų serijoje buvo pinigėlis, pusskatikis ir skatikas, tačiau nevykusiai nukalti skatikai nebuvo leidžiami į apyvartą.
PDF 695
**Alekandro pinigai:** 11 — _pinigėlis;_ 12 — _pusskatikis;_ 13 — _skatikas_ (skatikai, nevykusiai nukalti, nebuvo leidžiami į apyvartą).
Totoriai turėjo atmušti Vytauto atvaizdą savo piniguose.
PDF 82
Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo tėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguose.
Vytauto laikais Jogailos ir Vytauto rūmuose kartais mokėta rubliais, o Lietuvoje kursavo ir buvo kalami čekų grašiai.
PDF 261
Pinigai, kuriais buvo mokami mokesčiai Vytauto valdymo laikais, taip pat buvo įvairūs. Jogailos ir Vytauto rūmuose buvo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ). Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čekijos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro). Vytauto laikais čekų grašiai buvo kalami ir Lietuvoje.
Lietuviški denariukai atsirado 1387-1390 m.; jų pusėse buvo ieties galas, kryžius ir Gedimino stulpai.
PDF 261
Šalia jų kursavo ir lietuviški denariukai, atsiradę 1387-1390 m. Jų vienoje pusėje yra ieties galas, o antroj vad. Gedimino stulpai; arba vienoje pusėje su smaigaliu, nulenktu žemyn ir greta ieties viršuje iš kairės pusės kryžius, o antroje tie patys stulpai; arba vienoje pusėje tas pats ieties galas ir greta jo iš kairės pusės kryžius, kurio vienas galas ilgesnis, o po kryžium bukas trikampis, panašus tai į raidę V šonu pastatytą ir labai išskėstą, tai į apverstą raidę L. Šios pastarosios rūšies pinigai labai retai pasitaiko. Iš 27 variacijų, vos vienas egzempliorius turi tariamą raidę.
Vytauto įsakymu Kaune kalti K pinigėliai turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, o mokesčiai turėjo būti mokami Lietuvoje kaltais sidabriniais pinigais.
PDF 262
Kiti Vytauto pinigai, kurie buvo kalami jo įsakymu Kaune, turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, kuri, kaip spėjama, reiškia Kauno inicialą. K pinigėliai buvo du kartu didesni už aukščiau minėtus pinigėlius ir daugiausia jų rasta Kaune (1844 m.). Viename Jogailos ir Vytauto dokumente pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj sidabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais.
Lietuvoje tebekursavusias ostmarkes Lietuvos valdžia pavadino auksinais.
PDF 150
Šalyje tebekursavo ostmarkės, kurias Lietuvos valdžia pavadino auksinais. Sunkmečiu labai nukritęs vokiškų pinigų kursas neigiamai veikė Lietuvos ekonomiką, katastrofiški infliacijos padariniai vertė Lietuvos valdžią ieškoti sprendimo.
Jogailos ir Vytauto dokumente nurodyta mokesčius mokėti Lietuvoje kaltais sidabriniais pinigais, tikriausiai grašiais arba denariukais.
PDF 262
Viename Jogailos ir Vytauto dokumente pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj sidabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais. Vytautas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupystei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum grossorum^1 ). Be mokesčių Vytautas didindavo dar savo pajamas ir kontribucijomis.
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.
PDF 150
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų. 1922 m. spalio 1 d. Lietuvoje įvestas litas.
Per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį litas išlaikė stabilų kursą ir buvo pagrįstas vertybiniais popieriais bei 12 tonų aukso atsargomis.
PDF 150
Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį litas išlaikė stabilų kursą, valiuta buvo pagrįsta vertybiniais popieriais ir sukauptomis 12 tonų aukso, todėl ji gerai vertinta ir kitose užsienio valstybėse.
Vytautas pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį tėvu, mokėtų duoklę ir kaldintų jo atvaizdą savo piniguose.
PDF 82
Kad išloštų laiką, Edyga pradėjo su Vytautu derėtis. Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo tėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguose. Jiems besideriant atvyko ir Timur-Kotlogas ir atmetė Vytauto sąlygas.