Lietuvos istorijos žinių lobynas
daiktas
13 teiginiai13 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 13 teiginiai ir visi 13 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–15 iš 15 rodomų įrašų
1382 m. pavasarį Kęstutis laivais Nemunu nuplaukė į Ordino sritį ir sustojo ties Jurbarku.
PDF 35
Jis darė 1382 m. sausio mėn. žygius į jo\nžemes, teriodamas Varmijos kraštą; tų metų pavasarį net ar\nmotomis ginkluotas nuplaukė laivais Nemunu į Ordino sritį ir\nsustojo ties Jurbarku.
1383 m. liepos 19 d. Ordino viršininkas laivu nuvyko iki Christmemelio salos.
PDF 43
Gavęs Jogai\nlos apsaugos raštą, Ordino viršininkas, lydimas kunigų, lie\npos 19 dieną laivu nuvyko iki Christmemelio (Skirsnemunės) sa\nlos ir ten sustojo, prisidengdamas ta priežastimi, jog dėl Nemu\nno seklumo esą nebegalima toliau plaukti. Jogaila tuo tarpu
Benjaminas iš Tudelio tvirtino, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą užsukdavo anglų ir Krokuvos pirklių laivai.
PDF 23-24
7 ## Puslapis 24 ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių bu vo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) sko linga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtau čių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juo dajam.
Didysis magistras slapta iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.
PDF 152
9 4 .\n52\nTas žygis buvo paskubomis ir slap\nta suruoštas, ir todėl didysis magist\nras tuokart mažai teturėjo svetimša\nlių, juk nesigarsino po visą Europą, \no slapčia iš Marienburgo išplaukė \nVysla laivais, paskui jūros įlanka \nįplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai \nbendrais bruožais ir ne taip išsamiai \napie šitai pasakoja.
1313 m. Vytenis atsiuntė Surminą su 100 laivų prieš kryžiuočius, puolusius Junigėdą.
PDF 227
Kai 1313 m. kry\nžiuočiai, pasistatę «karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų »\natplaukė pulti Junigėdos, «išgirdęs apie to laivo sukeltą garsą,\nlietuvių karalius » Vytenis atsiuntė narsų kilmingąjį Surminą su\n100 laivų, kurie priešą nuvijo, o laivą sudegino^21.
1313 m. kryžiuočiai pasistatė karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų Junigėdai pulti.
PDF 227
Kai 1313 m. kry\nžiuočiai, pasistatę «karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų »\natplaukė pulti Junigėdos, «išgirdęs apie to laivo sukeltą garsą,\nlietuvių karalius » Vytenis atsiuntė narsų kilmingąjį Surminą su\n100 laivų, kurie priešą nuvijo, o laivą sudegino^21.
Rygiečiai ir Livonijos kariuomenė laivais judėjo į puolimo vietas.
PDF 349
Bet (1410.VIII.) Livonijos kariuomenė laivais atvyko Sembon.
1383 m. liepos 19 d. Ordino viršininkas laivu nuvyko iki Christmemelio salos ir ten sustojo.
PDF 43
Gavęs Jogai\nlos apsaugos raštą, Ordino viršininkas, lydimas kunigų, lie\npos 19 dieną laivu nuvyko iki Christmemelio (Skirsnemunės) sa\nlos ir ten sustojo, prisidengdamas ta priežastimi, jog dėl Nemu\nno seklumo esą nebegalima toliau plaukti. Jogaila tuo tarpu
Po Karolio Didžiojo monarchijos žlugimo piratų valdomi lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos po Baltijos pakrantę.
PDF 31-32
Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.
Senovės aisčiai veikiausiai turėjo laivų, nes jų vadai rengdavo karo žygius į skandinavų kraštus.
PDF 51-52
Aisčiai jau tuomet turėjo savo valstybėlių, kurių vadai\ndažnai užpuldavo ne tik čia pajūryje įkurtas skandinavų kolo-\nnijas, bet padarydavo karo žygių net į skandinavų kraštus. Taigi\njie bus turėję ir laivų.
Narbutas pasakoja, kad prie Rusnės įlankos danai nedaugeliu didelių, gerai ginkluotų laivų sunaikino rusų jūros pajėgas.
PDF 241
Šie, susirinkę labai daug savo valčių, stojo\nį mūšį prie įėjimo į Rusnės įlanką. Danai, atplaukę su\nnedaugeliu didelių, gerai ginkluotų laivų, sunaikino visas\nrusų jūros pajėgas. Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus,\njog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti be\nveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūdu\nriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką.
Ar ba, priešingai, po vandeniu slypin čiais rifais klastingai prigaudavo pir klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsi ja ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais.
PDF 32-33
5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Gal dėl to, kad ta nuostabi upė vi liojo ir masino prie savo krantų vie nišus, klajojančius po gūdžias girias senovės lietuvius ir jų vaidilas. Ar ba, priešingai, po vandeniu slypin čiais rifais klastingai prigaudavo pir 16 ## Puslapis 33 I KNYGA klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsi ja ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais.
To dėjęsi, piktadėjai teutonų, paskui nuo žemai čių vokyčiais pramanyti, vadinami saksonys, vestfalionys, frizionys, apsiginklavę ir penu apsiveizėję, kėlės į Padaugavį eiti, kurių būrį Bertoldas vysku pas, Liubeko mieste surinkęs, leidos laivais jūra pagal.
PDF 180
To dėjęsi, piktadėjai teutonų, paskui nuo žemai čių vokyčiais pramanyti, vadinami saksonys, vest- falionys, frizionys, apsiginklavę ir penu apsiveizėję, kėlės į Padaugavį eiti, kurių būrį Bertoldas vysku pas, Liubeko mieste surinkęs, leidos laivais jūra pagal ir, atirklavęs į Rygos atsiautą, išsigavo į Dau- gavos įtaką, arba rėvą, ir tenai išlipo iš laivų kai- moj, Ryge vadinamoj, kurioj vietoj paskui tie mel- П87 džionys Rygos miestą įkūrė. Palikęs čia laivus, Ber toldas traukė su meldžionimis į Bažnyčios salą (Kir- chholm), vidury Daugavos esančią, iš tenai nuleido siuntinius pas žemgalius ir lotavus, klausdamas, ar keta jie krikštytis ir tikybą krikščionų stipriai sek ti. Gyventojai atsakė jam abejotinai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 230
Su rygiečiais atvykę laivais griauti Neuermühleno pilies,\nlietuviai skaudžiai pralaimėjo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus, jog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti be veik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūdu riuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką. Toji įlanka gal buvo senovės Rusnia, šiandien Kuršių ma rios, turėjusi prie Rasytės susisiekimą su jūra. Pasakoji mui apie šį neabejotinai seną įvykį būdingi istoriškumo bruožai, ir jis yra visiškai įtikėtinas. Šiose kautynėse žu vo visi rusų vadai, išskyrus O Umarą ir Dagą. Istorija netgi nedviprasmiškai nurodo šios didelės pergalės prie žastį, o būtent dviejų minėtųjų ponų ir trečiojo, vadinamo Onevu, perėjimą į priešo pusę.