Laivai

PDF 35

Jis darė 1382 m. sausio mėn. žygius į jo žemes, teriodamas Varmijos kraštą; tų metų pavasarį net armotomis ginkluotas nuplaukė laivais Nemunu į Ordino sritį ir sustojo ties Jurbarku.

PDF 43

Gavęs Jogailos apsaugos raštą, Ordino viršininkas, lydimas kunigų, liepos 19 dieną laivu nuvyko iki Christmemelio (Skirsnemunės) salos ir ten sustojo, prisidengdamas ta priežastimi, jog dėl Nemuno seklumo esą nebegalima toliau plaukti. Jogaila tuo tarpu

PDF 23-24

7 ## Puslapis 24 ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių buvo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės keliauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) skolinga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtaučių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juodajam.

PDF 152

9 4 . 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slapta suruoštas, ir todėl didysis magistras tuokart mažai teturėjo svetimšalių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.

PDF 227

Kai 1313 m. kryžiuočiai, pasistatę «karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų » atplaukė pulti Junigėdos, «išgirdęs apie to laivo sukeltą garsą, lietuvių karalius » Vytenis atsiuntė narsų kilmingąjį Surminą su 100 laivų, kurie priešą nuvijo, o laivą sudegino^21.

PDF 227

Kai 1313 m. kryžiuočiai, pasistatę «karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų » atplaukė pulti Junigėdos, «išgirdęs apie to laivo sukeltą garsą, lietuvių karalius » Vytenis atsiuntė narsų kilmingąjį Surminą su 100 laivų, kurie priešą nuvijo, o laivą sudegino^21.

PDF 349

Bet (1410.VIII.) Livonijos kariuomenė laivais atvyko Sembon.

PDF 43

Gavęs Jogailos apsaugos raštą, Ordino viršininkas, lydimas kunigų, liepos 19 dieną laivu nuvyko iki Christmemelio (Skirsnemunės) salos ir ten sustojo, prisidengdamas ta priežastimi, jog dėl Nemuno seklumo esą nebegalima toliau plaukti. Jogaila tuo tarpu

PDF 31-32

Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebuvo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Karolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.

PDF 51-52

Aisčiai jau tuomet turėjo savo valstybėlių, kurių vadai dažnai užpuldavo ne tik čia pajūryje įkurtas skandinavų kolonijas, bet padarydavo karo žygių net į skandinavų kraštus. Taigi jie bus turėję ir laivų.

PDF 241

Šie, susirinkę labai daug savo valčių, stojo į mūšį prie įėjimo į Rusnės įlanką. Danai, atplaukę su nedaugeliu didelių, gerai ginkluotų laivų, sunaikino visas rusų jūros pajėgas. Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus, jog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti beveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūduriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką.

PDF 32-33

5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Gal dėl to, kad ta nuostabi upė viliojo ir masino prie savo krantų vienišus, klajojančius po gūdžias girias senovės lietuvius ir jų vaidilas. Arba, priešingai, po vandeniu slypinčiais rifais klastingai prigaudavo pir­ 16 ## Puslapis 33 I KNYGA klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsija ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais.

PDF 180

To dėjęsi, piktadėjai teutonų, paskui nuo žemaičių vokyčiais pramanyti, vadinami saksonys, vestfalionys, frizionys, apsiginklavę ir penu apsiveizėję, kėlės į Padaugavį eiti, kurių būrį Bertoldas vyskupas, Liubeko mieste surinkęs, leidos laivais jūra pagal ir, atirklavęs į Rygos atsiautą, išsigavo į Daugavos įtaką, arba rėvą, ir tenai išlipo iš laivų kaimoj, Ryge vadinamoj, kurioj vietoj paskui tie melП87 džionys Rygos miestą įkūrė. Palikęs čia laivus, Bertoldas traukė su meldžionimis į Bažnyčios salą (Kirchholm), vidury Daugavos esančią, iš tenai nuleido siuntinius pas žemgalius ir lotavus, klausdamas, ar keta jie krikštytis ir tikybą krikščionų stipriai sekti. Gyventojai atsakė jam abejotinai.

PDF 179

Tais pačiais metais, apie šeštines (gegužės 12), brolis Ernekė, Ragainės komtūras, išplaukė, magistro įsakytas, laivais link Lietuvos, norėdamas išbandyti kai kurias naujoves, o su juo buvo brolis Jonas iš Vienos ir 25 ginklanešiai.