daiktas

Kauno miesto dievo-globėjo (Penatis) stabas

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Kaune 1818 m. rastą bronzinę statulėlę apibūdina kaip sukryžiuotomis kojomis būtybę su miesto vaizdu ant galvos ir trimis žuvimis rankoje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 484

Kai 1818 metais Kaune buvo statoma mui-\ntinė, to pastato kampas pateko į vietą, kur buvo dalis apgriuvusio\nmuro, visų vadinamo Perkūno namais. Magistrato valdininkas Pu-\nlokolovskis, valydamas tuos griuvėsius, rado ten kadaise įmūrytą\nbronzinę apie šešių colių aukščio statulėlę, vaizduojančią sukry-\nžiuotomis kojomis būtybę, kuri ant galvos laikė miesto vaizdą,\nt. y. bokštus, namus ir bažnyčias, o vienoje rankoje — tris žu-\nvis.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Iš grafo Mykolo Kosakovskio, buvusio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko raštininko, gavau informaciją apie tai, jog Kaune buvo rastas ne žinomo dievo stabas. Kai 1818 metais Kaune buvo statoma mui tinė, to pastato kampas pateko į vietą, kur buvo dalis apgriuvusio muro, visų vadinamo Perkūno namais. Magistrato valdininkas Pu- lokolovskis, valydamas tuos griuvėsius, rado ten kadaise įmūrytą bronzinę apie šešių colių aukščio statulėlę, vaizduojančią sukry žiuotomis kojomis būtybę, kuri ant galvos laikė miesto vaizdą, t. y. bokštus, namus ir bažnyčias, o vienoje rankoje — tris žu vis.