Istorinis objektas

Karūna

10 teiginių10 įrašų105 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 10 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–10 iš 10 teiginių

t-001vidutinis

Cigala ir Rothas ragino Vytautą karūnuotis ir patarė kaldinti karūnas Vilniuje.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 248

Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų delegacija^6 ). Čia dar tebebuvo ir Cigala ir Rothas, kurie nesiliovė Vytautą įkalbinėt karūnuotis, patardami kaldinti Vilniuj karūnas ir jomis karūnuotis. Tą ir pats Zigmantas esą patvirtintų.

t-002vidutinis

Vytautas laiške Zigmantui rašė, kad Zigmantas galėsiąs siųsti jam karūną tiesiog per Lenkiją.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 253

Kitus Jogailos palydovus Vytautui pasisekė patraukti savo pusėn^2 ). Bet ir tai nieko nepadėjo. Tada dar kartą nutarta kreiptis į likusią Lenkijoj karališką tarybą^3 ) ir, matyt, jau tikrai tikėtasi gauti iš jos sutikimą, nes tuo laiku Vytautas viename savo laiške Zigmantui rašo, kad jis dabar galėsiąs jam siųsti karūną tiesiog per Lenkiją^4 ).

t-003vidutinis

Gediminas ir Algirdas vadinosi karaliais nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš Vakarų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 27

Nors nebus nė vieno kunigaikščio, kuris nevestų derybų dėl krikšto, kryžiaus karų epochos Europa, nebeleisdama valstybėms savarankiškai krikštytis, pati tarsi atstums Lietuvą nuo krikščionybės. Lietuva liks savarankiška civilizacinė monada, todėl tiek Gediminas, tiek Algirdas, nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš svetur, nemandagiai (Vakarų žvilgsniu) vadinsis karaliais. Tik Vytautas taps mandagesnis ir sieks įgyti karūną ir pripažinimą iš Vakarų.

t-004vidutinis

Vytautas Didysis buvo vaizduojamas kaip Žalgirio mūšio laimėtojas ir Lietuvos karaliaus karūnos siekęs valdovas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 161

Gerbti ir garbinti Vytautą Didįjį, suaktualinus jo istorinį vaidmenį, tiko visiems: karvedys, laimėjęs Žalgirio mūšį, išplėtęs Lietuvą nuo jūrų iki jūrų, siekęs Lietuvai karaliaus karūnos, kurią „nugvelbė“ klastingi lenkai...

t-005vidutinis

Mindaugo krikšto svarbiausias tikslas buvo karūna, kurią jis pasiekė 1253 m. liepos 6 d.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – karūna. Tikslas buvo pasiektas 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo vainikavimo dienai priklauso garbinga vieta mūsų kalendoriuje: juk Mindaugas – pirmas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius.

t-006vidutinis

Komentare nurodoma, kad šiame šaltinyje minima legenda, kad Vytauto vainikas buvo sulydytas į Krokuvos vyskupų mitrą; Šiame gabale Vytauto karūna minima kaip vėlyvesnių politinių pretenzijų ir atminties objektas.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 264

* Versija apie Vytauto vainiko sulydymą su Krokuvos vyskupų mitra yra, veikiausiai, legenda, Išlikusi ligi XVI a. pradžios. JI atsispindi ir 1526 m. LDK atstovų reikalavime, kad Lenkijos karalius ir Ldk 2ygtmanlas Senasis vainikuotų savo sūnų Žygimantą Augustą Krokuvoje esančia ar turinčia būti Vytauto karūna.

t-007

Po ilgo pamokslo Olesnickis pasiūlė Vytautui Jogailos karūną.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 239

Tad ir kilęs karas, galvojant taip, kaip galvojo Olesnickis, kažin keno naudai būtų pasibaigęs. Pasakęs tokį ilgą ir griaudingą pamokslą, Olesnickis pasiūlė Vytautui Jogailos karūną^2 ). Toks sumanymas, matyt, buvo priimtas paskutiniame Sandomiriaus suvažiavime.

t-008vidutinis

Visu savo veikimu jis reiškėsi kaip didis kara lius, bet mirtis sutrukdė jam užsidėti karališką karūną.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 159

Dar labiau lietuvio dėmesį nuo seno traukia garsas ir darbai kito valdovo. Visu savo veikimu jis reiškėsi kaip didis karalius, bet mirtis sutrukdė jam užsidėti karališką karūną. Abu tuos du valdovus jungia vienas bendras bruožas : judviejų politikos ir veikimo klausimais istorikai, nors apie abu yra gana daug rašę, iki šiol dar tebesiginčija, nepajėgdami suderinti kai kurių prieštaravimų, negalėdami pasakyti galutino žodžio dėl kai kurių problemų.

t-212467vidutinis

Romos senatas patvirtino Ro mulo Augustulo, kuriam nuo galvos nukrito pirmojo Ro mulo karališkoji ir pirmojo Augusto įsteigtos karūnos, pašalinimą iš imperatoriaus posto.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 314

Romos senatas patvirtino Romulo Augustulo, kuriam nuo galvos nukrito pirmojo Romulo karališkoji ir pirmojo Augusto įsteigtos karūnos, pašalinimą iš imperatoriaus posto.

t-215158vidutinis

Padavimas skelbia, jog kažkada čia gyve no Nadruvą valdęs kunigaikštis Kamisviškis; be to, šis kalnas su atkastais jame radiniais, kuriuos sudaro dalgiakirviai, žiedai, monetos, karūnos ir t.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 365

Padavimas skelbia, jog kažkada čia gyveno Nadruvą valdęs kunigaikštis Kamisviškis; be to, šis kalnas su atkastais jame radiniais, kuriuos sudaro dalgiakirviai, žiedai, monetos, karūnos ir t. t., taip pat su pilkapiais, arba kurhanais, dar ir šiandien 15 pėdų gylio grioviais, yra šių žemių senovės paminklas