t-001vidutinis
Narbutas padėkos auką aprašė kaip apeigą, per kurią ant laužo sudegindavo žymų belaisvį su žirgu, karine apranga ir ginklais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Nėra priežasties abejoti, kad se\nnovės laikais tai buvo bendras lietuvių protėvių paprotys, ta\nčiau labai seniai užmirštas, kadangi kryžiuočių rašytojai, iš\nvardydami pavergtos tautos nedorybes, nebūtų pamiršę tai pa\nminėti. Tačiau šito papročio liekana yra ši auka. Ji susidėdavo\niš didžiosios aukos ir bendrų vaišių; jų metu ant laužo sude\ngindavo ką nors iš žymiausių belaisvių, paimtų su ginklu ran\nkoje kovos lauke, su jo žirgu, su visa karine apranga ir gin\nklais.