Seimeliuose plikbajoriai turėjo bajoriškąjį ženklą kardą, kuriuo galėjo paremti savo pono ar užmokėjusio asmens nuomonę.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 413
Į seimelius tam pačiam tikslui buvo suvežamos iš okolicų masės plikbajorių,\n nes ir jie turėjo lygų su didikais balsą ir, svarbiausia, turėjo prie\n šono bajoriškąjį ženklą — kardą, kurį kiekvienu momentu galėdavo\n vartoti savo pono ar to, kuris gerai užmokėdavo, nuomonei paremti.
1919 m. gegužės viduryje Lietuvos kariuomenė turėjo apie 200 kardų, tai yra raitelių.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 563
Nuo 1919 m. gegužės mėn. vidurio prasidėjo\n planingesnės mūsų kariuomenės operacijos, tačiau mūsų jėgos\n tada dar nebuvo didesnės, kaip 5—6 tūkstančiai durtuvų, 10\n patrankų ir 200 kardų (raitelių).
1917 m. modelio lenkiškas kardas buvo skirtas ulonų, artilerijos ir gurguolės puskarininkiams.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 211
Lenkas, senas karys,\nirgi ilgai juk neatsiminė, kad turi pistoletą.“\n\n1917 m. modelio lenkiškas kardas, skirtas ulonų,\nartilerijos ir gurguolės puskarininkiams\n\n1920 m.
Sibiro batalijone penki karininkai ir trys kareiviai buvo nurengti ir pusplikiai sukapoti kardais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 550
buvo areštuoti visi karininkai, o 5 karininkai ir 3 kareiviai di-\n džiausiam Sibiro speige buvo nurengti ir pusplikiai kardais su-\n kapoti.
Lenkų raitelis žvilgančiu kardu kelis kartus puolė griovyje atsigulusį žvalgą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 211
Žvalgas, pa- matęs smarkai atjojantį raitelį žvilgančiu kardu rankoje, atsigulė grio- vyje. Arklys šoko per griovį, o lenkas dūrė kardu. Lenkas apsisuko ir vėl puolė, ir taip kartojo jis kelis kartus.
Kautynėse po iečių buvo naudojami kirviai, kardai ir kiti ginklai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 106
Iš priešin gų pusių nuo kalnelių ėmė leistis kariuomenės ir tuoj susitiko. Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir viai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun gininkų kariuomenėj nesukėlė.
Valkininkuose bajorų minia kardais sukapojo Mykolą Sapiegą ir dar du belaisvius.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 390-391
Visą dieną užtrukusios kautynės pasibaigė Sapiegų pralaimėjimu. Jų kariuomenei vadovavęs hetmono sūnus Mykolas (visi kiti Sapiegos, vos prasidėjus kautynėms, pabėgo į Vilnių) va- karop buvo apsuptas ir turėjo pasiduoti. Višniaveckis jį nu- sivežė į Valkininkus, kur kitą rytą įsiutusi bajorų minia, nepai- sydama Višniaveckio pasipriešinimo, jį kardais sukapojo (kartu buvo sukapoti dar du belaisviai).
Mykolui Sapiegai pasidavus, bajorijos regimentorius grąžino jam kardą ir nusivežė į Valkininkus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 391
Kai Mykolas Sapiega pasidavė, bajo-\n rijos regimentorius, grąžinęs jam kardą, nusivežė jį savo karietoje į\n Valkininkus (kautynės įvyko į šiaurę nuo Valkininkų, Leipūnuose).
Susirėmusios šalys pirma vylyčiomis vars tės, paskui baisesniai dar kardomis skardės, kausena buvo didžiai smarki ir maringa.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 532
Taip apdrąsinąs karėjus, Gediminas liepė ženg ti toliaus, vienok saugodamos, idant neprieteliai pasalu neantpultų, kaipogi neilgai teėjus Gedimi nas, pavydęs eilas Sviatoslavo, liepė trimitus ko- vėn pūsti. Susirėmusios šalys pirma vylyčiomis vars tės, paskui baisesniai dar kardomis skardės, kau- sena buvo didžiai smarki ir maringa. Pirmasis pul kas lietuvių, suvargęs kelione, buvo jau begurstąs, bet Gediminas laiku atskubėjęs pagalbon pastiprino ir kovę atnaujino, kaipogi tas patsai pirmasis pul kas lietuvių metės su tokia narsybe ant spąrno ne prietelių, jog pirmuoju antpuoliu gudų rindą iš vertė ir pergalėtoju paliko.
Kardai buvo tarp ginklų, kuriais, pasak šaltinio, 1458 m. į Mantują pas popiežių vykusios Kazimiero legacijos ilgaplaukiai blondinai buvo apsiginklavę.
Lituanistika-3-Kazimiero-Jogailaicio-dvaras
PDF 9
Netinkamai apsirengę dvariškiai užtraukdavo gėdą savo ponui, o gera apranga rodydavo pastarojo didingumą 4 8. Kai 1458 m. Kazimiero legacija važiavo į Mantują pas popiežių, didelį įspūdį padarė žaliai apsirengę ilgaplaukiai blon dinai su plunksnuotomis kepuraitėmis, apsiginklavę arbaletais, kardais ir strėlinėmis.
1754 m. Tado Gurskio pagalbininkai kardais ir pistoletais užpuolė misionieriams priklausiusį mūrinį namą, kuriame gyveno Antanas ir Ona Volanskiai.
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
PDF 14
54 m. Antanas ir Ona Volans- kiai (Antoni i Anna Wolańscy) skundė Smolensko pavieto iždininkaitį Tadą Gurskį, nes jis su savo pagalbininkais, ginkluotais kardais ir pistoletais, tarp kurių buvo ir Gelvonų valdų pavaldinių, užpuolė misionieriams priklausiusį mūrinį namą, kur gyveno ieškovai49. T
1721 m. Vladislovas Vaina su bendrininkais užpuolė Jono Kybarto mūrinį namą Vilniuje ir plokščiąja kardų puse mušė šeimininką.
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
PDF 15
Remiantis skundais šio nusikaltimo metu dalyvių ginkluotė buvo gerokai lengvesnė, palyginus su valdų antpuolių dalyvių ginkluote. Pvz., 1721 m. Jonas Kybartas skundėsi, kad Vitebsko pavieto iždininkas Vladislovas Vaina su savo bendrininkais užpuolė ieškovo mūrinį namą Vilniuje, išdaužė duris. Užpuolikai buvo ginkluoti kardais, plokščiąja šio ginklo puse mušė šeimininką55.