Investiciniai čekiai aprašomi kaip privatizacijos priemonė, kuria buvo įsigyjamas privatizuojamas valstybės turtas. Šaltinis pabrėžia nevienodą pasinaudojimą čekiais ir garantijų stoką juos patikėjusiems asmenims.
Privatizuojamam turtui įsigyti\nkūrėsi žemės ūkio akcinės ir investicinės bendrovės, tačiau nenumatyta\nsavininkų teisinių įsipareigojimų dėl tokių įmonių veiklos pelningumo,\nnepalikta garantijų investicinius čekius patikėjusiems asmenims.
Privatizuojamam turtui įsigyti\nkūrėsi žemės ūkio akcinės ir investicinės bendrovės, tačiau nenumatyta\nsavininkų teisinių įsipareigojimų dėl tokių įmonių veiklos pelningumo,\nnepalikta garantijų investicinius čekius patikėjusiems asmenims.
Privatizuojamam turtui įsigyti kūrėsi žemės ūkio akcinės ir investicinės bendrovės, tačiau nenumatyta savininkų teisinių įsipareigojimų dėl tokių įmonių veiklos pelningumo, nepalikta garantijų investicinius čekius patikėjusiems asmenims.
Lietuvos privatizavimo įstatymuose liko galybė spragų, kurios leido privatizavimą vykdyti nesilaikant viešojo konkurso procedūrų, pusvelčiui į privačias rankas perleisti valstybės turtą. Privatizuojamam turtui įsigyti kūrėsi žemės ūkio akcinės ir investicinės bendrovės, tačiau nenumatyta savininkų teisinių įsipareigojimų dėl tokių įmonių veiklos pelningumo, nepalikta garantijų investicinius čekius patikėjusiems asmenims. Tuo pa- sinaudojo buvę kolūkių pirmininkai ar tarybinių ūkių direktoriai, suge- bėję per trumpą laiką savo rankose sukaupti didžiulius turtus.
Tam reikėjo\npradinio kapitalo, kuriam įsigyti buvo panaudotas privatus turtas, pirk-\ntas už investicinius čekius, banko paskolos ar iš užsienio pritrauktos lė-\nšos.
Nors visiems šalies piliečiams sudarytos tarsi vienodos galimybės įsi- gyti privatizuojamo valstybės turto už investicinius čekius, tinkamai tuo pasinaudojo ne visi. Nemažai čekių supirkėjų, nusipirkę anksčiau buvu- sias valstybines įmones, stengėsi jas kuo pelningiau perparduoti. Daugelis gyventojų čekius pardavė ir net nesugebėjo privatizuoti savo gyvenamojo būsto. Įsivyravo požiūris, kad privatizacija buvusi „neteisinga“ iš esmės. Tad iki šiol lieka daug abejonių, ar tai buvo pats efektyviausias ekonomi- kos „išvalstybinimo“ būdas; šiaip ar taip, jis lėmė pirmojo dešimtmečio šalies ūkio raidą.
Nors visiems šalies piliečiams sudarytos tarsi vienodos galimybės įsi-\ngyti privatizuojamo valstybės turto už investicinius čekius, tinkamai tuo\npasinaudojo ne visi.