Ietys kartu su kalavijais buvo pagrindiniai kariuomenės ginklai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Pagrindiniai tokios kariuome-\nnės ginklai buvo ietys ir kalavijai. Artilerija\nto meto Lietuvos kariuomenėje dar nevai-\ndino didesnio savarankiško vaidmens, bet\nbuvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke\nvis dėlto praversdavo. Pašauktinės kariuo-\nmenės silpnąsias savybes (santykinai nedi-\ndelę kovinę patirtį, ne visada patenkinamą\ndiscipliną) bandyta kompensuoti samdi-\nniais - kariais profesionalais.
Ietys ir kalavijai buvo pagrindiniai aptariamų Lietuvos kariuomenės dalinių ginklai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Šių dalinių kovinė vertė buvo\nmenkesnė, bet ir jie sugebėdavo pasireikšti\nmūšio lauke. Pagrindiniai tokios kariuome-\nnės ginklai buvo ietys ir kalavijai. Artilerija\nto meto Lietuvos kariuomenėje dar nevai-\ndino didesnio savarankiško vaidmens, bet\nbuvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke\nvis dėlto praversdavo.
Narbutas vaizduoja riterių rikiuotę, kurioje visiškai apsiginklavusių karių ietys žibėjo tankiai kaip tendrūnas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 130
Vadas visiems riteriams įsakė išeiti iš stovyklos visiškai apsiginklavus: skydai spindėjo kaip žvaigždės, o šalmai — kaip tekančios saulės spinduliai, ietys žibėjo tankiai kaip tendrūnas, o iš šonų žygiavo šauliai su lankais, paruoštais smūgiui.
Narbutas nurodė: Mūšyje su jotvingiais rūmų urėdas Andrius paleido iš rankų ietį ir, pasileidęs tarp priešo gretų, vos nebuvo nukautas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 130
Jis pasileido zovada tarp priešo gretų, paleido iš rankų ietį ir vos nebuvo nukautas.
Vadas įsakė riteriams išeiti iš stovyklos visiškai apsiginklavus, o jų ietys rikiuotėje žibėjo tankiai kaip tendrūnas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 130
Kitą dieną priešams buvo atsiųsta pagalba — prūsai ir bartai. Vadas visiems riteriams įsakė išeiti iš stovyklos visiškai apsiginklavus: skydai spindėjo kaip žvaigždės, o šalmai — kaip tekančios saulės spinduliai, ietys žibėjo tankiai kaip tendrūnas, o iš šonų žygiavo šau liai su lankais, paruoštais smūgiui. Pats Danielius, ant žirgo jodamas, tvarkė kariuomenės gretas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Pastaruosius jotvingiai smarkiai puo lė ir atėmė vado vėliavą. Kai šis rezervas atvyko į Vasil- kos ir Ziemovito kariuomenę, įvyko žiaurus mūšis: iš abie jų pusių krito daug karių, bet Vasilka ir Ziemovitas narsiai kovėsi, kaip Ir Andrius, rūmų urėdas, nors ir ligotas, bet narsus žmogus. Jis pasileido zovada tarp priešo gretų, paleido iš rankų ietį ir vos nebuvo nukautas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Pastarasis pasiūlymą priėmė ir nuvedė net iki Li kos upės. Kitą dieną priešams buvo atsiųsta pagalba — prūsai ir bartai. Vadas visiems riteriams įsakė išeiti iš stovyklos visiškai apsiginklavus: skydai spindėjo kaip žvaigždės, o šalmai — kaip tekančios saulės spinduliai, ietys žibėjo tankiai kaip tendrūnas, o iš šonų žygiavo šau liai su lankais, paruoštais smūgiui.