Horodlės unijos punktu 47 lietuviams bajorams buvo suteikti 47 lenkų bajorų herbai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 204
Įdomiausias unijos paragrafas (18) tai tas, kuriuo buvo su teikta 47 lietuviams bajorams 47 lenkų bajorų herbai^2 ). Tuo bu vo padarytas lietuvių lenkų giminystės bei moralinis ryšys, pa daręs tiek daug žalos Lietuvai ištautėjimo pavidale.
Turintieji tą patį herbą buvo laikomi giminėmis, jiems leistos abipusės vedybos, o tai suartino abiejų valstybių aukštąjį luomą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 204
Kiekvienas bajoras, kuris turėjo herbą, su to pačio herbo bajoru skaitėsi gi minėmis; buvo suteikta teisė ir abipusėms vedyboms. Tuo keliu liko abiejų valstybių aukštasis luomas suartintas. Iš čia prasi dėjo bičiulystės, kurios padėjo mūsų bajorijai sulenkėti, dėl ko Lietuva ir neteko savo tautiškos aristokratijos. Šis unijos punktas ir bus buvęs vienas iš žalingiausių mūsų kraštui.
Vytauto laikais Lietuvos bajorija gavo herbus ir per juos įgijo luomo savygarbos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 304
Jų vietą\nužima nauja sociališka jėga, kuriai lemta buvo iškilti jau XV\namž. ir ypatingai įsigalėti XVI—XVIII amž.\nPagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos ba\njorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji\ndar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius\n— herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at\nsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto\nluomu.
1413 m. privilegija teises suteikė tik katalikams, kurie turėjo herbus arba clenodia.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 307
Jinai Lietuvos „ponams, nobiliams ir ba jorams“ suteikia visas lenkų ponų šlėktos turimas teises, bet tik tiems, kurie yra katalikai ir turi herbus: „...duntaxat catho lici et romanae ecclesiae subjecti, et quibus clenodia sunt con cessa“^2 ).
Lietuvos istorikai teigė, kad lenkai herbus pasisavino iš čekų, o šie juos perėmė iš romėnų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasi-\nsavinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė\nišvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už len-\nkus.
Horodlės unijoje 47 pirmaeilinės Lenkijos giminės susibroliavo su žymesniais Lietuvos bajorais ir suteikė jiems herbus.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 296
1401 metų unijos aktai paliko Lietuvą tik lig gyvos Vytauto galvos^3 ). Bet iš visų Horodlės unijos punktų lenkų labiausiai yra garbinamas tas, kuriuo 47 pirmaeilinės Lenkijos giminės „susi broliavo” su žymesniais Lietuvos bajorais sutiekdami jiems savo nobiliteto pažymius — herbus. Lenkų istorikai toje adap tacijoje įžiūri vieną svarbiausių Lietuvos kultūrinimo fakto rių^4 ), bet tie glaudesnieji Lietuvos - Lenkijos didikų santykiai be abejo, tautiniu atžvilgiu lietuviams buvo labai ir labai kenks mingi.
Herbyne „Stemmata Polonica“ užfiksuotas XVI a. vidurio LDK herbas Vytis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 17
Tačiau ir tomis su-\ndėtingomis sąlygomis iškilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji \natstovai buvo Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki), \no Vilniaus universitetas tuo metu išlaikė pozicijas Europos universitetų \nLDK herbas Vytis iš herbyno \n„Stemmata Polonica“ (saugomo \nParyžiuje), XVI a. vid.
Gedimino stulpai ir Jogailos kryžius XVI a. viduryje buvo pavaizduoti herbyno „Stemmata Polonica“ egzemplioriuje, saugomame Paryžiuje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 18
Gedimino stulpai ir Jogailos kryžius iš herbyno \n„Stemmata Polonica“ (saugomo Paryžiuje), XVI a. vid.\npirmajame šimtuke.
LDK herbas Vytis XVI a. viduryje buvo pavaizduotas herbyno „Stemmata Polonica“ egzemplioriuje, saugomame Paryžiuje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 17
Tačiau ir tomis su-\ndėtingomis sąlygomis iškilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji \natstovai buvo Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki), \no Vilniaus universitetas tuo metu išlaikė pozicijas Europos universitetų \nLDK herbas Vytis iš herbyno \n„Stemmata Polonica“ (saugomo \nParyžiuje), XVI a. vid.
Lenkai didžiuodamiesi pabrėždavo, kad Lietuvos bajorijai davė savo herbus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lie-\ntuvai vakarų Europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus.
Vytauto laikais Lietuvos bajorija gavo europietiško nobiliteto pažymius - herbus ir palengva virto atskiru luomu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 304
Jų vietą\nužima nauja sociališka jėga, kuriai lemta buvo iškilti jau XV\namž. ir ypatingai įsigalėti XVI—XVIII amž.\nPagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos ba\njorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji\ndar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius\n— herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at\nsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto\nluomu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 296
Bet iš visų Horodlės unijos punktų lenkų labiausiai yra\ngarbinamas tas, kuriuo 47 pirmaeilinės Lenkijos giminės „susi\nbroliavo” su žymesniais Lietuvos bajorais sutiekdami jiems\nsavo nobiliteto pažymius — herbus.