Istorinis objektas

Herbai

11 teiginių10 įrašų8 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–11 iš 11 teiginių

t-001vidutinis

Horodlės unijos punktu 47 lietuviams bajorams buvo suteikti 47 lenkų bajorų herbai.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 204

Įdomiausias unijos paragrafas (18) tai tas, kuriuo buvo suteikta 47 lietuviams bajorams 47 lenkų bajorų herbai^2 ). Tuo buvo padarytas lietuvių lenkų giminystės bei moralinis ryšys, padaręs tiek daug žalos Lietuvai ištautėjimo pavidale.

t-002vidutinis

Turintieji tą patį herbą buvo laikomi giminėmis, jiems leistos abipusės vedybos, o tai suartino abiejų valstybių aukštąjį luomą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 204

Kiekvienas bajoras, kuris turėjo herbą, su to pačio herbo bajoru skaitėsi giminėmis; buvo suteikta teisė ir abipusėms vedyboms. Tuo keliu liko abiejų valstybių aukštasis luomas suartintas. Iš čia prasidėjo bičiulystės, kurios padėjo mūsų bajorijai sulenkėti, dėl ko Lietuva ir neteko savo tautiškos aristokratijos. Šis unijos punktas ir bus buvęs vienas iš žalingiausių mūsų kraštui.

t-003aukstas

Vytauto laikais Lietuvos bajorija gavo herbus ir per juos įgijo luomo savygarbos.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 304

Jų vietą užima nauja sociališka jėga, kuriai lemta buvo iškilti jau XV amž. ir ypatingai įsigalėti XVI—XVIII amž. Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos bajorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, atsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.

t-004vidutinis

1413 m. privilegija teises suteikė tik katalikams, kurie turėjo herbus arba clenodia.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 307

Jinai Lietuvos „ponams, nobiliams ir bajorams“ suteikia visas lenkų ponų šlėktos turimas teises, bet tik tiems, kurie yra katalikai ir turi herbus: „...duntaxat catholici et romanae ecclesiae subjecti, et quibus clenodia sunt concessa“^2 ).

t-005vidutinis

Lietuvos istorikai teigė, kad lenkai herbus pasisavino iš čekų, o šie juos perėmė iš romėnų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 262

Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė išvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už lenkus.

t-006vidutinis

Horodlės unijoje 47 pirmaeilinės Lenkijos giminės susibroliavo su žymesniais Lietuvos bajorais ir suteikė jiems herbus.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 296

1401 metų unijos aktai paliko Lietuvą tik lig gyvos Vytauto galvos^3 ). Bet iš visų Horodlės unijos punktų lenkų labiausiai yra garbinamas tas, kuriuo 47 pirmaeilinės Lenkijos giminės „susibroliavo” su žymesniais Lietuvos bajorais sutiekdami jiems savo nobiliteto pažymius — herbus. Lenkų istorikai toje adaptacijoje įžiūri vieną svarbiausių Lietuvos kultūrinimo faktorių^4 ), bet tie glaudesnieji Lietuvos - Lenkijos didikų santykiai be abejo, tautiniu atžvilgiu lietuviams buvo labai ir labai kenksmingi.

t-007vidutinis

Herbyne „Stemmata Polonica“ užfiksuotas XVI a. vidurio LDK herbas Vytis.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 17

Tačiau ir tomis sudėtingomis sąlygomis iškilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji atstovai buvo Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki), o Vilniaus universitetas tuo metu išlaikė pozicijas Europos universitetų LDK herbas Vytis iš herbyno „Stemmata Polonica“ (saugomo Paryžiuje), XVI a. vid.

t-008vidutinis

Gedimino stulpai ir Jogailos kryžius XVI a. viduryje buvo pavaizduoti herbyno „Stemmata Polonica“ egzemplioriuje, saugomame Paryžiuje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 18

Gedimino stulpai ir Jogailos kryžius iš herbyno „Stemmata Polonica“ (saugomo Paryžiuje), XVI a. vid. pirmajame šimtuke.

t-009vidutinis

LDK herbas Vytis XVI a. viduryje buvo pavaizduotas herbyno „Stemmata Polonica“ egzemplioriuje, saugomame Paryžiuje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 17

Tačiau ir tomis sudėtingomis sąlygomis iškilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji atstovai buvo Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki), o Vilniaus universitetas tuo metu išlaikė pozicijas Europos universitetų LDK herbas Vytis iš herbyno „Stemmata Polonica“ (saugomo Paryžiuje), XVI a. vid.

t-010aukstas

Lenkai didžiuodamiesi pabrėždavo, kad Lietuvos bajorijai davė savo herbus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 262

Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lietuvai vakarų Europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus.

t-011aukstas

Vytauto laikais Lietuvos bajorija gavo europietiško nobiliteto pažymius - herbus ir palengva virto atskiru luomu.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 304

Jų vietą užima nauja sociališka jėga, kuriai lemta buvo iškilti jau XV amž. ir ypatingai įsigalėti XVI—XVIII amž. Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos bajorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, atsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.