daiktas

Gyvatgalviai kapliai

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Tarp Vyslos ir Dauguvos vartoti akmeniniai kapliai išsiskiria gyvatės galvos formos pentimi.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Žalvario amžiuje gyvatgalviai kapliai buvo paplitę į vakarus iki Persantės ir laikomi būdingais baltų kultūrinei sričiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

11 Kalbant apie IX—XIII a. prūsus ir vakarinius lietuvius tarp Vyslos ir Nemuno, kartais — tiesa, neaiškiai — minima, kad juos skyrusi Persantės upė (Lietuvos TSR istorija. T. 1, p. 55; Jurginis J. Baudžiavos..., p. 34; Lietuvių karas su kryžiuočiais, p. 78). Šioje teritorijoje teka Pasarė (Pasargė), o Persantės upė yra į vakarus nuo Vyslos. Iki Persantės vakaruose žalvario amžiuje buvo paplitę gyvatgalviai kapliai, būdingi baltų kultūrinei sričiai (Lietuvos archeologijos bruožai, p. 105—106; MLTE, t. 1, p. 158; Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich..., s. 171— 173).
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)11