Martinas Galias rašė, kad Poznanė duodavo 1300 šarvuotųjų ir 4000 skydais ginkluotų karių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 23
c)\nId. Ibid. Capit VIII, p. 51. Martinas \nGalias pasakoja, kad Poznanė duo\ndavo 1 300 šarvuotųjų ir 4 000 gin\nkluotų skydais, Gnieznas - 1 500 \nšarvuotųjų ir 5 000 pėstininkų; \nVladislavovo pilis - 800 šarvuotų\njų, 2 000 su skydais, Gdečas - 300 \npirmųjų ir 2 000 antrųjų.
Bisenės pilies įgula atrėmė vokiečius nepaisydama jų sunkiųjų ginklų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 82-83
Pakeliui viską versdama \npelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pa\nsiryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti. Įgu\nla gynė sienas nepaprastai narsiai ir vokiečius, nepaisant jų\n66\n\n## Puslapis 83\n\nI KNYGA\nsunkiųjų ginklų, atrėmė, bet kai rytojaus dieną ruošėsi nau\njoms kautynėms, gynėjai prašė taikos ir davė įkaitų laiduo\ndami, kad sutiksią paklusti Ordinui.
Per Kęstučio laidotuves Vilniuje kartu su jo palaikais buvo sudeginti drabužiai, ginklai, žirgai, medžiokliniai šunys ir paukščiai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
37 Vygandas savo kronikoje, p. 298, apud V o i g t, V, 372, aprašinėda mas Kęstučio laidotuves Vilniuje, kur kartu su palaikais buvo sudegin ti jo rūbai, ginklai, žirgai, medžiok liniai šunys ir paukščiai, prietarin gai priduria, kad to deginimo metu stebuklingu būdu žemėje atsivėrusi tokio gylio kiaurymė, jog vienas žmogus galėjęs tilpti, ir įtraukė Kęs tučio pelenus, ką regėjusi daugybė žmonių. Et duxit (Skirgajłło) eum (Kej- stuta) in Wiliam ubi in cinerem est re dactus. Et miraculose in terra vorago visa profunda in longitudinem unius vi ri et medii, absorbens cineres, quod a multis visum est, et nemo vitam de as tantibus emendavit(?) equi, vestimen ta, arma etc. omnia fuerunt incinerata, aves atque canes venatici cum eo inci- nerantur [Ir pargabeno Skirgaila jį (Kęstutį) į Vilnių, kur buvo pelenais paverstas. Ir stebuklingai žemėje ert mė, gili, matoma, vieno vyro ilgio pločio, prasivėrė, prarydama pele nus, ką daugelis matė ir ne vienas iš dalyvavusių gyvenimą pataisė?; žir gai, drabužiai, ginklai ir kt. - viskas buvo sudeginta: medžiokliniai paukščiai ir šunys su juo sudeginti].
Iki 1565 metų Žygimanto Augusto lėšomis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gaminti ginklai ir amunicija buvo paliekami Vilniuje ir siunčiami į kitas pilis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 328
## Puslapis 328 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS IV GINKLAI IR SPROGMENYS, ASMENIŠKOMIS JO KARALIŠKOSIOS DIDENYBĖS LĖŠOMIS PAGAMINTI VILNIUJE IR IŠSIUNTINĖTI I PASIENIO PILIS 1565 METŲ 39 LAPŲ RANKRAŠTIS (Iš Pulavų bibliotekos rankraščių) Taip šio rankraščio turinį jo pradžioje aprašė Pulavų bib liotekos prižiūrėtojas Lukašas Golembiovskis: „Šis ran kraštis, perrašytas iš originalo, esančio Stokholme, ten lan kantis V. Bernackiui, detalizuoja įvairių rūšių ginklus ir amuniciją, Žygimanto Augusto lėšomis gamintus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki 1565 metų ir, dalį palikus Vil niuje, išsiuntinėtus po kitas pilis". - Čia pridedama lentelė, paimta iš tos pačios knygos, geriausiai visa tai paaiškina. Iš jos pateikiame tik bendrą sumą ir pilių pavadinimus.
Vertingiausi ginklai turėjo vardus: keturios didžiosios akmenų patrankos vadinosi Elgeta, Vytautas, Boba ir Augustas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 329-330
Bent jau vertingiausi ginklai (toliau rašo Golembiovskis) turėjo savo vardus, pvz., 4 didžiosios akmenų patrankos va dinosi: Elgeta, Vytautas, Boba, Augustas, o etmono ginkluo tėje dvi labiausiai pasižymėjusias patrankas vadino - Žygi mantu Senuoju ir Žygimantu Augustu. Ant kiekvieno ginklo paprastai būdavo dvi lotyniškos eilutės, apibūdinančios ne apsakomus tų pabūklų žygdarbius. Čia pacituosiu užrašą to, kuris pagerbtas Vytauto vardu: Sum Vitoldus ego, Witoldi ex nomine dictus, Concutio turres, maenia sterno, cavel [Aš Vytautas esu, Vytautu mane vadina, Drebinu bokštus, sienas griaunu - saugokis!] Mes čia pateiksime iš paties rankraščio daugiau tokių įrašų: 313 ## Puslapis 330 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Elgeta Quos gemitus noster non flectit; fulmina flectent.
Lietuvos provincijos tvirtovėms buvo siunčiami naujai pagaminti pabūklai, ginklai, kulkos ir apkasams reikalinga įranga.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 331
Taip atrodė mūsų artilerija (baigia Golembiovskis, išvar dinęs ginklus ir pilis) tik Lietuvos provincijoje. Čia tektų pri durti, kad kaip tik kitose tvirtovėse tikriausiai būta ir senes nių pabūklų. Čia išvardyti tik tie, kurie buvo naujai pagaminti ir ten išsiuntinėti. Pradėta dažniau naudoti muškietas, dažnai minimas muškietininkas Gotardas. Jam turėjo sektis gaminti šį ginklą. Kiek gi apginkluotų vietų, kokias puikias karines amunicijos atsargas paliko mums pas kutinysis iš mūsų taip vertai mylėtos giminės. Smulkiau sias detales praleidau, nes ir taip jau nemažai skirsnių. Pa rako gaminta trijų rūšių: patrankų, arkebuzų ir muškietų. Kulkos minimos švininės, geležinės ir akmeninės. Dauge liui pilių, siųsdami patrankas, ginklus ir kulkas, pridėdavę ir jų liejimo formas bei daugybę įrangos, reikalingos apka sams daryti.
Vilniaus miestiečiai gynybai turėjo turėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba prižiūrėjo patrankas ir arkebuzas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 276
Gaisro atveju kiekvienas miestie tis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai - vadovauti ge sinimui. Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū tų gerai prižiūrimos. Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri ma dieną ir naktį.