Istorinis objektas

Deivės Laimos stabas prie Goplo ežero

2 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001

Narbutas rašo, kad netoli Krušvicos, prie Goplo ežero, buvo atkastas iš smiltainio iškaltas deivės Laimos stabas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 470

Netoli Krušvicos, prie Goplo ežero, buvo atkastas deivės Laimos stabas, gana dailiai iškaltas iš smiltainio. Ponas T. Volianskis atsiuntė man piešinį, kurį čia pridedu. Iš kitų rankų gavau tokį pat piešinį, tik su tuo skirtumu, jog ant akmeninio pagrindo buvo rastas runų užrašas, patvirtinantis pono Volianskio spėjimą. Jis išskaitė, jog tai yra Lauma, AVFTAL (skaitoma iš dešinės į kairę).

t-002aukstas

Narbutas svarsto, kad 1096 m. prūsai prie Goplo ežero galėjo pamesti savo deivės stabą, vėliau atsidūrusį generolo Skažinskio nuosavybėje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 471

Žinoma, jog 1096 metais prūsai buvo tuose kraštuose ir stojo į mūšį su lenkais prie Goplo ežero1. Kaip tik tuomet jie galėjo pamesti savo deivės stabą, kuris išgulėjo žemėje daugiau nei septynis amžius. Šiandien tai lenkų armijos generolo Skažinskio (Skaržynski) nuosavybė. Statulėlės išmatavimai nežinomi.