D. Poškos Baublys šaltinyje pristatomas kaip senienų muziejui pritaikytas objektas. Papildomai nurodoma, kad 1812 m. iš tuščiavidurio ąžuolo buvo padarytos trys trobelės su muziejėliais, tebestovėjusios Bijotuose.
Be to, buvo renkamos senienos ir seni istoriniai dokumentai, o D. Poška savo Baubly įtaisė net senienų muziejų. Jis taip pat bandė rašyti ir Lietuvos istoriją.
Šis tėvynės paminklų brangintojas liepė iš trūnijusiame šio ąžuolo kamiene įrengti kabinetą, turintį 7 uolekčių, 18 colių skersmenį, kuriame dabar jis laiko retų senienų kolekciją ir istorijos veikalus apie krašto praeitį. Mitologinis šio ąžuolo vardas yra Baublys (Baublis); žemaičių tarmėje tai turėtų reikšti buliaus balso apibūdinimą, balso, kokiu nebliauna nei karvė, nei jautis14. Matyt, tai buvo vienas ąžuolų pranašautojų, iš kurio sutrūnijusio vidaus pasigirsdavo balsas, panašus į buliaus baubimą.