t-001vidutinis
Budlafla senuosiuose šve dų įstatymuose būdavo vadinamas šaukimas į teismą papras tosiose bylose, panaudojant lazdą, kuri buvo praminta žinių arba pranešėjo, pasiuntinio lazda. Šią lazdą su išdegintu iš abie jų pusių ženklu teisėjas išsiųsdavo skirtingą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Budlafla senuosiuose švedų įstatymuose būdavo vadinamas šaukimas į teismą paprastosiose bylose, panaudojant lazdą, kuri buvo praminta žinių arba pranešėjo, pasiuntinio lazda. Šią lazdą su išdegintu iš abiejų pusių ženklu teisėjas išsiųsdavo skirtingą atskiriems teritorijos gyventojams, kad žinia apie įvykį ir kartu įspėjimas būti pasiruošusiems pasklistų aplinkui. Šitaip būdavo paskelbiami ne vien teismai, bet ir be skirtumo visokios viešosios sueigos; ten turėdavo būti svarstomi kokie nors neeiliniai klausimai arba bylos. Ši pranešėjo lazda būdavo pažymėta priklausomai nuo dalyko, kuris turėdavo būti svarstomas sueigoje, kaip antai, jeigu tikėjimo dalykas, - mediniu kryžiumi; jeigu žmogžudystė, - medine strėle arba kirviu