Per Vilniaus gaisrą didysis kunigaikštis neteko žirgų ir brangenybių, o miestiečių įvertinta žala siekė iki 60 tūkstančių sidabro luitų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 161
Tačiau šie politiniai kivirčai nebuvo Vilniui tokie skaudūs (1399 m.), kaip toji didelė nelaimė, ištikusi kitais metais žiemai bai giantis. Nuo ugnies, įsiliepsnojusios pilies kieme, kunigaikščio arklidėse, kilo toks baisus gaisras, kad, be Žemutinės pilies ir Katedros, ištisai visas miestas sudegė. Didysis kunigaikštis ne teko savo žirgų ir brangenybių, o žala, kurią per tai patyrė, kaip įkainojo patys Vilniaus gyventojai, siekė iki 60 tūkstan čių sidabro luitų65 • .
Narbutas rašo, kad kasinėjant netoli Elbliongo aptikta aukso, sidabro, auksuotų metalų papuošalų ir dažytų vėrinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 357
Jei netu\nrėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis\nnieko nežinotume apie šį miestą. Esama neabejotinų įro\ndymų apie tolimais amžiais šiose vietose gyvenusių žmo\nnių, visuomet garsėjusių prekyba, turtingumą; kasinėjant\nnetoli Elbliongo, aptikta labai dailių aukso, sidabro ir\nkitokių auksuotų metalų papuošalų, molio, vaško ir pana\nšių į mozaiką, dažytų vėrinių, kurie sudaro įdomiausią\ndalį senovės paminklų, saugomų Karaliaučiaus Archyvo\nkabinete; kitur panašių beveik nepavykdavo rasti. Tai pa\nminklai tų amžių, kai kartaginiečiai, o vėliau ir kiti jūrų\nkeliautojai atklysdavo čia gintaro, kurį išsikeisdavo į sa\nvo gamybos blizgučius.
Esama neabejotinų įro dymų apie tolimais amžiais šiose vietose gyvenusių žmo nių, visuomet garsėjusių prekyba, turtingumą; kasinėjant netoli Elbliongo, aptikta labai dailių aukso, sidabro ir kitokių auksuotų metalų papuošalų, molio, vaško ir pana šių į.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 357
Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta prieš istorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio seno vinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei netu rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą. Esama neabejotinų įro dymų apie tolimais amžiais šiose vietose gyvenusių žmo nių, visuomet garsėjusių prekyba, turtingumą; kasinėjant netoli Elbliongo, aptikta labai dailių aukso, sidabro ir kitokių auksuotų metalų papuošalų, molio, vaško ir pana šių į mozaiką, dažytų vėrinių, kurie sudaro įdomiausią dalį senovės paminklų, saugomų Karaliaučiaus Archyvo kabinete; kitur panašių beveik nepavykdavo rasti.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Jei netu rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą. Esama neabejotinų įro dymų apie tolimais amžiais šiose vietose gyvenusių žmo nių, visuomet garsėjusių prekyba, turtingumą; kasinėjant netoli Elbliongo, aptikta labai dailių aukso, sidabro ir kitokių auksuotų metalų papuošalų, molio, vaško ir pana šių į mozaiką, dažytų vėrinių, kurie sudaro įdomiausią dalį senovės paminklų, saugomų Karaliaučiaus Archyvo kabinete; kitur panašių beveik nepavykdavo rasti. Tai pa minklai tų amžių, kai kartaginiečiai, o vėliau ir kiti jūrų keliautojai atklysdavo čia gintaro, kurį išsikeisdavo į sa vo gamybos blizgučius.