Istorinis objektas

Bernardinų bažnyčios pamatai, perstatymas ir karaliaus malūnas

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Bernardinų bažnyčia dėl menkų pamatų grėsė griūtimi, todėl buvo iš naujo pamūryta prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 252

Dvasios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50. Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pamatų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51. Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip matyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52.

t-002aukstas

1500 m. karalius Aleksandras įsakė nugriauti prie bernardinų vienuolyno buvusį savo malūną, nes jo drebėjimas judino pastatų pamatus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 252

51 Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui.