t-001vidutinis
Aukotojas padėdavo ant lėkštės gabaliuką duonos, puoduką su alumi ir ja nešinas tri skart apeidavo stalą; tuomet puoduką statydavo ant stalo prie šais save; stovėdamas veidu į aukurą, stabą arba šventą medį, melsdavosi, o žmonės jo pavyzdžiu kalbėdavo maldas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Aukotojas padėdavo ant lėkštės gabaliuką duonos, puoduką su alumi ir ja nešinas triskart apeidavo stalą; tuomet puoduką statydavo ant stalo priešais save; stovėdamas veidu į aukurą, stabą arba šventą medį, melsdavosi, o žmonės jo pavyzdžiu kalbėdavo maldas; užkandęs duona, pagaliau pasilenkdavo, neliesdamas rankomis, sukąsdavo dantimis puoduko kraštą, iš lėto pakeldavo galvą ir išgerdavo alų iki dugno; paskui nulenkdavo galvą ir kilstelėdavo ją taip staigiai, kad puodukas perlėkdavo per galvą.