Indoeuropiečiai, pasiekę Nemuno baseiną ir Baltijos jūrą, buvo ginkluoti akmeniniais kovos kirviais.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 106
Apie 2000-1800 m. pr. Kr. indoeuropiečiai plačiai išsiskleidė ir\nkituose Europos plotuose, pasiekdami Nemuno baseiną. Palei Bal\ntijos jūrą šie ekspansyvus ir akmeniniais kovos kirviais ginkluoti\nateiviai nuklydo į šiaurę net iki Suomijos, o per Dniepro baseiną\nį miškingas Rusijos sritis. Kur jie pasirodė, nešdamiesi savo pa\nžangesnės kultūros elementus, jie asimiliavo arba stūmė medžio\ntojus-žvejus. Ir į šiaurės Pabaltijo sritį jie atnešė išvystytą žem\ndirbystę ir gyvulininkystę.
Narbutas priduria, kad akmeniniai kirviai randami laukuose ir prie senų sodybų, bet ne kapavietėse.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 505
„Akmeniniai kirviai randami laukuose ir prie senų sody\nbų,\nbet\nne\nkapavietėse“
Narbutas pridėjo pastabą, kad akmeniniai kirviai randami laukuose ir prie senų sodybų, bet ne kapavietėse.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 505
„Akmeniniai kirviai randami laukuose ir prie senų sody\nbų,\nbet\nne\nkapavietėse“
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
sakinys/ T. Narbutas, rengdamas antrąjį LTI tomą, atsisakė žodžių: „kie to akmens — grinšteino (twardego kamienia grinsztejnu) Vietoj jų ketino įrašyti: „kietos geležies“ (PE. L. 241). Be to, pridėjo sakinį: „Akmeniniai kirviai randami laukuose ir prie senų sody bų, bet ne kapavietėse“ (Ten pat).
Susietas teiginys: t-003
Susieti teiginiai: t-003