Apie tai galima spręsti iš arogantiškų Čeliadnino žodžių, kuriuos perteikia vėliau mūšį aprašęs diplomatas Zigmantas Herberšteinas, pasakytų, kai rusų vadas įsakė leisti persikelti visai Lietuvos kariuomenei. Dalį kaltės dėl maskvėnų pralaimėjimo galima priskirti vyriausiajam vadui Čeliadninui, Zigmanto Herberšteino liudijimu, jis arogantiškai leido persikelti Lietuvos kariuomenei per Dnieprą ir nederino veiksmų su kitu Maskvos karvedžiu Bulgakovu-Golica.
Apie tai galima spręsti iš arogantiškų Čeliadnino žodžių, kuriuos perteikia vėliau mūšį aprašęs diplomatas Zigmantas Herberšteinas, pasakytų, kai rusų vadas įsakė leisti persikelti visai Lietuvos kariuomenei.
Maskvos kariuomenė persikėlimui netrukdė, nes buvo suklaidinta, be to, ji turėjo savų taktinių sumetimų - leisti lietuviams persikelti ir atkirtus nuo brastos sunaikinti atgal atsitraukti negalinčias pajėgas. Apie tai galima spręsti iš arogantiškų Čeliadnino žodžių, kuriuos perteikia vėliau mūšį aprašęs diplomatas Zigmantas Herberšteinas, pasakytų, kai rusų vadas įsakė leisti persikelti visai Lietuvos kariuomenei. Kariuomenės stojo viena prieš kitą, Ostrogiškis savo rezervą išdėstė už miško taip, kad priešas jo nepastebėtų.
Dalį kaltės dėl maskvėnų pralaimėjimo galima priskirti vyriausiajam vadui Čeliadninui, Zigmanto Herberšteino liudijimu, jis arogantiškai leido persikelti Lietuvos kariuomenei per Dnieprą ir nederino veiksmų su kitu Maskvos karvedžiu Bulgakovu-Golica.
Iš karto po mūšio iš stovyklos Borisove Žygimanto Senojo vardu rašytuose ir Europos valdovams (į Vengriją Žygimanto broliui Vladislovui, į Romą, į Veneciją ir kitur) išsiuntinėtuose laiškuose minima, kad žuvo 30000 iš 80000 maskvėnų. Dalį kaltės dėl maskvėnų pralaimėjimo galima priskirti vyriausiajam vadui Čeliadninui, Zigmanto Herberšteino liudijimu, jis arogantiškai leido persikelti Lietuvos kariuomenei per Dnieprą ir nederino veiksmų su kitu Maskvos karvedžiu Bulgakovu-Golica. Lietuvos kariuomenės nuostoliai buvo nežymūs.