Teodoro Narbuto vertinimu, Volfgangas Lazijus išsaugojo heruliškąja laikytos maldos užrašą, įdėdamas jį į savo istoriją. Volfgangas Lazijus, 1514–1565 m. gyvenęs istoriografas ir geografas, pirmasis paskelbė heruliškąja laikytą maldą „Tėve mūsų“.
Gal būtų pradingus toji istorija, o kartu su ja ir tas brangus paminklas, jeigu ne mokslo pasaulyje žinomas istorikas Volfgangas Lazijus, kuris ją įdėjo į savo istoriją. Iš Lazijaus perrašė Čemberlenas, o iš pastarojo tas užrašas buvo įdėtas į Londono „Sylloge“. Tą maldą į savo knygas vėliau įrašė gdanskietis Kliuverijus (Liuvenus), o vėliau — Dusburgo tęsėjas Hartknochas.
Volfgangas Lazius (1514—1565), istoriografas ir geografas,, pirmasis paskelbė šią heruliškąją maldą „Tėve mūsų“. Dauguma to meto istorikų, tarp jų ir S. Daukantas, herulus priskyrė prie baltų genčių, ir net tiesiog lietuvių. Vėliau paaiškėjo, jog ši malda buvusi latvių kalba.