Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus.
Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.
„Aušros“ idėjas toliau plėtojo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. V. Kudirka rašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūrinys taps Lietuvos himnu. „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu.
Sovietai sunaikino nepriklausomos Lietuvos laikų paminklus, išniekino savanorių kapus, uždraudė tautines ir religines šventes. 1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Lietuvos valstybingumą liudijusių paminklų vietose miestuose ir miesteliuose pristatyta sovietinio kario nugalėtojo, V. Lenino, J. Stalino statulų, prikabinėta komunistinių šūkių. Padėtis kultūroje ėmė švelnėti tik šeštojo dešimtmečio antroje pusėje, prasidėjus destalinizacijai.
Sovietai sunaikino nepriklausomos Lietuvos laikų paminklus, išniekino savanorių kapus, uždraudė tautines ir religines šventes. 1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Lietuvos valstybingumą liudijusių paminklų vietose miestuose ir miesteliuose pristatyta sovietinio kario nugalėtojo, V. Lenino, J. Stalino statulų, prikabinėta komunistinių šūkių. Padėtis kultūroje ėmė švelnėti tik šeštojo dešimtmečio antroje pusėje, prasidėjus destalinizacijai.