Narbutas rėmėsi Čackiu, aiškindamas, kad XVI a. Lietuvoje esą būdavo randama daugiausia raganų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 303
Kuo daugiau tikėta jų buvimu, tuo labiau\nartėjo lietuvių stabmeldystės žlugimas ir tuo daugiau svetimų\nprietarų perimdavo žmonės. O XVI amžiuje, kaip moksliškai\nįrodo Čackis36, kai tamsumas ėmė vyrauti tautos švietime, dau\ngiausia raganų būdavo randama Lietuvoje. Tačiau senieji liau\ndies padavimai tas senes paprastai kildina iš Lietuvos Rusios,\no vietinių nepripažįsta, jog šitiek daug moka.
Narbutas klaidinga vadino Čackio nuomonę, kad lietuviai germanų pavyzdžiu laiką skaičiavę naktimis, o ne dienomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 322
Sulaužęs priesaiką, kuri rė mėsi tautiniais papročiais, faktiškai būdavo prakeiktas ir ne galėjo gyventi ilgiau kaip metus. V skyrius ŠVENTĖS, IŠKILMĖS Klaidinga Čackio nuomonė1, esą lietuviai germanų pavyz džiu skaičiavę laiką ne dienomis, o naktimis. Tą pastebėjęs Neliubavičius (Nielubowicz) vienoje senoje lietuviškoje dai noje.
Narbutas Čackio veikalą „Apie teises“ nurodė kaip šaltinį istorijos duomenims apie kitų tautų antspaudus ir herbus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 399
5 Istorijos duomenų apie kitų tautų antspaudus ir herbus skaity tojas ras Čackio veikale „Apie teises“ (t. I. - P. 71. - Prierašas nr. 347), taip pat J. B. Rakoveckio išleistoje „Rusų tiesoje“ (Prawda Ruska. - T. II.-S . 10)**.
Šis dalykas plačiai išdėstytas Čackio veikale (O prawach.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 355
10 Šis dalykas plačiai išdėstytas Čackio veikale (O prawach. - T. I. -\nS. 61-62. - Nota nr. 331).
Tadas Čackis buvo aukų, kurias atnašaujant, moterims buvo draudžiama dalyvauti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 309
Buvo aukų, kurias atnašau jant, moterims buvo draudžiama dalyvauti. Buvo ir tokių, kur ne bet kurį vyrą įleisdavo, ir jos vykdavo slapta*. Kiekviena auka rėmėsi bendromis visų dalyvaujančiųjų vai šėmis, todėl tas, kuris nevalgydavo aukos, savo buvimu ją ter šė.
Tadas Čackis buvusi 4 uolekčių ilgio, 3 uolekčių pločio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 400
Is torikas Grunau teigia, kad pats turėjęs tokią vėliavą rankose ir ją išmatavęs: ji buvusi 4 uolekčių ilgio, 3 uolekčių pločio. Joje buvusios trys figūros, pavaizduotos iki juosmens - Patrim pas, ar Atrimpas, gražiaveidis jaunikaitis be barzdos ir ūsų, su varpų vainiku. Viduryje buvo Perkūnas - vidutinio amžiaus, barzda ir plaukai garbiniuoti, juodi, aplink galvą buvo ugnies spindulių vainikas, veidas ugninės - raudonos - spalvos, išpū tęs ir piktas, žiūrėjo į Atrimpą su pykčiu, o tas tarytum šypso- jęsis.
Tadas Čackis įsitikino, jog lietuvių padavimai susiję su skandinaviškais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 244
Sis autorius turėjo dvi paprastų gyventojų dainas, vieną lietuvių, kitą žemaičių dialektu, atrastas Neliubovičiaus; iš jų jis įsitikino, jog lietuvių pa davimai susiję su skandinaviškais. 3 Sax. Gramm, I. s. c. Man pačiam pasisekė aptikti lietuvių pa sakojimą apie vieną žmogžudį ir burtininką Antavilio vardu; jį nu kovė kažkoks didvyris įvyniota į burę ietimi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lietuviai, visuomet pamaldūs ir todėl prietaringi, nieko nepradėdavo nepaklausę pranašų patarimo; šiuo požiūriu mūsų kaimiečiai iki šiol tebėra lengvatikiai; kiek jie turėjo žynių, tiek kerėtojų arba burtininkų, o pats vyriausiasis žy nys Krivių Krivaitis buvo gyvas orakulas; į jį buvo kreipiama si norint sužinoti vėlės padėtį mirus kokiam nors žmogui, kaip tai pamatysime toliau. Jis išpranašaudavo privačių as menų, valdovų, kariuomenės, miestų, visos valstybės, taip pat visokiausių sumanymų ir darbų tolesnę ateitį; jo pranašystės buvo nutarimų politiniais, teismo^ religijos klausimais pagrin das. Vyriausiasis žynys Lizdeika , paskutinis iš lietuvių stab meldystės vadų, paskelbė didžiajam kunigaikščiui Gedimi nui garsiąją pranašystę apie Vilnių, nes žinojo ir galėjo nu matyti, kad, vadovaujant tokiam išmintingam, veikliam ir ka ringam monarchui, augančios galingos valstybės sostinė bū- 38 39 38 Noël F. Dictionnaire mythologique (Divination).
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pasak islandų sagose esančių padavimų, skandinavai taip pat žinojo pakirptuves. Senovės lenkai ypač laikėsi šio papročio. Pas juos pakirptuvėmis buvo pažymimas kiekvienas žmogaus gyveni mo laikotarpis, pradedant jaunyste, kai pasikeisdavo padėtis, pareigos ir 1.1.