T. Narbutas senųjų rašytinių šaltinių informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 34
Panašiai T. Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų ra šytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, per teikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Tikriausiai jis žinojo, kad nedera šitaip elgtis su pirminiais šaltiniais, ir, per toli nukrypęs nuo jų, teisi nasi, kad remiasi „ir kitais kronikininkais“, „žmonių padavi mais“, „rankraščiais“. Tačiau vargu ar tai buvo sąmoninga fal sifikacija.
T. Narbutas daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 5
T. Narbutas, kaip ir daugelis to meto žmonių, bodėjosi vie- nakryptės veiklos. Jis daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis ir dvaro ūkio reikalais. Dažnai vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Vi suomenės akyse jis tapo LTI autoriumi.
1830 m. T. Narbutas išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir buvo parengęs darbą apie linų bei kanapių auginimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
T. Narbuto darbštumas ir interesų įvairovė stebina šiuo laikinį žmogų. 1830 m. jis išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“. Po kelerių metų knygynuose pasirodė Horacijaus ir Ž. B. Ruso kūrybos vertimai5 ir dar 1826 m. Vilniaus universi teto konkursui pateiktas darbas apie linų ir kanapių augini mą.
T. Narbutas korespondencijoje minėjo neįvardytą Lydos mokytoją, vertusį LTI į rusų kalbą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 63
Tituliniame lape rusų kalba parašyta: „Lietuvių mitolo gija. Iš lenkų kalbos išvertė pats autorius“. Deja, pastaruoju faktu tenka suabejoti. Savo korespondencijoje T. Narbutas ne vieną kartą minėjo kažkokį Lydos mokytoją (pavardės nenu rodė), kuris LTI vertė į rusų kalbą. Istorikas vertėjo darbu bu vo labai nepatenkintas, tikriausiai ne vieną kartą taisė tekstą.
Narbutui priskiriama ypač didelė, net aistra vadinama, dėmesio koncentracija į lietuvių mitologijos tyrinėjimus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 75
Vietoj pabaigos. Taigi T. Narbuto paieškos lietuvių mito\nlogijos tyrinėjimų srityje buvo atkaklesnės ir tragiškesnės, ne\ngu galima būtų manyti detaliau jų nepažinus. Nedvejojant ga\nlima konstatuoti, kad mitologijai istorikas skyrė ypač daug dė\nmesio, kurį galbūt net būtų galima pavadinti aistra.
Teodoras Narbutas spaudai parengė „Kronika Niemiecka J. F. R.“ iš autentiško rankraščio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 510
P. 383***** _ Kronika Niemiecka J. F. R. (Z rękopismu au-\ntentycznego, objašnil, tlómaczenie polskie doląc-\nzyt i do druku podal Teodor Narbutt // MAB RS. -\nE 22. - B. 54).
Teodoras Narbutas buvo skaitęs Augusto Liudviko fon Slėcerio tyrinėjimus ir žinojo jo nuomonę apie lietuvių kilmę bei Palemoną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 5
Lietuvių kilmės teorijos, kurių atsiradimą reikėtų sie\nti dar su Renesanso laikotarpiu, buvo puikiai žinomos\nLTI autoriui: tiek Jono Dlugošo užrašyta romėniškoji,\ntiek Erazmo Stelos propaguota gotiškoji, tiek jau vėliau\natsiradusi heruiiškoji lietuvių tautos genezės teorija —\ndviejų pirmųjų junginys. T. Narbutas buvo skaitęs ir\nXVIII amžiaus pabaigos vokiečių publicisto ir istoriko\nAugusto Liudviko fon Slėcerio tyrinėjimus, žinojo ir jo\nnuomonę, jog lietuviai iki pat jų valstybės sukūrimo bu\nvo didelė, galinga, bet barbariška tauta, o Palemonas —\nišgalvota asmenybė. Šio teiginio šalininkai buvo ir Ksa\nveras Bogušas, ir Jokimas Lelevelis, bet istorikas sten\n1 Saurai?
Teodoras Narbutas laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui pradėjo deklaracija „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 439
Sumanymas. „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos\n< ...> “ — tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia dekla\nracija T. Narbutas pradėjo laišką bičiuliui ir mokytojui\nIgnui Onacevičiui.
1828 m. Varšuvoje išleistas T. Święckio veikalas „Opis starožytnej Polski“ buvo Teodoro Narbuto bibliotekoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 475
44 /Ten pat, (28) išnaša/ Swięcki T. Opis starožytnej Polski. Warszawa, 1828. Būtent šis veikalo ledimas buvo T. Narbuto bibliotekoje (ĮNarbutt T.] Spi sanie Muzeum w Szawrach. L. 14. Nr. 146—147).
Teodoras Narbutas svarstė, kad ašarinėse esantis skystis žemėje galėjo tapti dujiškai nepatvarus ir išgaruoti per stiklą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 386
Ten, kur jis nukrito, mes nepastebė\njome nė jokio drėgmės pėdsako, neužuodėme nė jokio\nkvapo. Tikriausiai, iškasus iš žemės, tasai rutuliuko vi\nduje buvęs skystis dingsta — kaip ir mano lietuviškų se\nnienų rinkinyje, nors stiklas ir nulakuotas. Taigi gali bū\nti, jog, amžiams bėgant, ašarinėse esantis skystis žemėje\nįgauna tiek dujinio nepatvarumo, kad išgaruoja ir per\nstiklą.
Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 106
Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo in- žinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino unijos. Čia rašė produktyvusis lenkų rašyto- jas, Lietuvos (LDK) patriotas J. I. Kraševskis, 1841–1851 m. Vilniuje leidęs kultūrinio pobūdžio žurnalą „Atheneum“.
Narbutas nuo 1838 m. pradėjo rūpintis Bychovco kronikos išspaus dinimu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 10
Baigdamas „Lietuvos istoriją\", T. Narbutas nuo \n1838 m. pradėjo rūpintis Bychovco kronikos išspaus\ndinimu. 1844.11.23 jis išsiuntė rankraštį į Vilnių savo \nartimiausiam bičiuliui gydytojui A. Renjerui, prašyda\nmas perduoti jį giminaičiui V. Narbutui * , kuris vėliau \ntvarkė spausdinimo reikalus ir skaitė korektūras. *\n* J .
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa ieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody mą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.
Narbutas susilaukė rūsčios jo kritikos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Tuo metu Lietu voje populiarus T. Narbutas susilaukė rūsčios jo kritikos. „Kas tiek pasakų palaikė tiesa ir gretino jas su tikrais įvykiais, kas nesvyruodamas keitė datas ir savaip perdirbo daugelio autorių tekstus, kas paprastuose popiergaliuose, neturinčiuose jokios istorinės vertės, matė senus dokumentus ir jais rėmė klaidingas išvadas, kas pagaliau iš būdvardžių ir patarlių sukūrė savo vaiz duotėje daugybę pagoniškų dievų Lietuvai, kurių ji niekada ne turėjo...
Narbutas ne tik išlaikė nepaki tusią struktūrą, bet ir ilgą vaizdingą pratarmę, neatsisakė ir nė vieno jos teiginio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 74
Jiems bendra tik tai, jog abiejų pa grindą sudarė 1835 metų tekstas, bet savaip papildytas ir pa koreguotas. „Naujojoje mitologijoje“ buvo iš esmės pakeista pirmo LTI tomo struktūra, perrašyta pratarmė, o apie patai sas pačiame tekste neverta ir kalbėti. Tuo tarpu, rengdamas antrąjį pirmo tomo leidimą, T. Narbutas ne tik išlaikė nepaki tusią struktūrą, bet ir ilgą vaizdingą pratarmę, neatsisakė ir nė vieno jos teiginio. 1848 metų rankraštyje pratarmė buvo per rašyta iš esmės.
Teodoras Narbutas buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiška) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 74
Pratarmė (o ji buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiš ka) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų. I .aikui bėgant ir blėstant vilčiai, kad kada nors pasirodys ant rasis leidimas, parankinis egzempliorius buvo pildomas labiau sau; galbūt todėl jis buvo „nuoširdesnis“, be to, galima įžvelgti mažiau kompromisų. „Naujoji mitologija“ - tai naujas mėgi nimas prabilti, bet jau laikantis laiko dvasios reikalavimų. S. Daukantui apie šį naują savo darbą jis neparašė, nors jam paprastai entuziastingai išsakydavo visus savo planus.
Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 452
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dory bės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi. Iki šio lei apie Abisiniją, arabus, mongolus ir samojedus daugiau darbų parašyta nei apie Lietuvą.
Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 453
Vadinasi, su manymas siekia daug ankstesnius laikus nei „Lietuvių mi tologija“ buvo įvertinta sostinėje Peterburge. Jo Dideny bės Imperatoriaus dovaną, briliantinį žiedą, istorikas ga vo 1839 metais. Sis faktas galėjo tik atgaivinti seną viltį- išleisti rusiškąjį variantą. Kaip galima spręsti iš moksli nės T. Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą.
Narbuto darbiniame LTI egzemp lioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pa taisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
Beje, to meto laiškuose istorikas vis dažniau akcentavo, jog LTI — tai tik bazė, tik pagrin das ateities tyrinėtojams; taigi ne tik galimas, bet ir bū tinas jos koregavimas. Antra vertus, nematydamas istori ko, kuris galėtų artimiausiu metu imtis tokio gigantiško darbo, pradėjo brandinti mintį išleisti antrąjį, pakartoti nį LTI leidimą. Taip T. Narbuto darbiniame LTI egzemp lioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pa taisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą.
Teodoras Narbutas 1835 m. rudenį baigė rašyti trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 5
Trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą T. Narbutas \nbaigė rašyti 1835 metų rudenį. Iš istoriko laiškų Ignui \nOnacevičiui galima spręsti, jog 1836 metais tomas jau \nbuvo Cenzūros komitete, bet skaitytojai jį išvydo tik 1838 \nmetais, tai yra praėjus trejiems metams nuo parengimo
1840 m. pradžioje Teodoras Narbutas laikinai atidėjo Lietuvos istorijos rašymą, laiške nurodęs, kad Lietuvos istorijos rašymas išeikvojo jo moralines jėgas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 20
1840 metų pradžioje, kai jau buvo cenzūruojamas paskutinis milžiniškų jėgų pareikalavu sios LTI tomas, T. Narbutas išgyveno vieną didžiausių krizių savo gyvenime. Kaip jis sakė viename to meto laiške, rašyda mas Lietuvos istoriją buvo išeikvojęs visas savo moralines jė gas ir tuo metu nebepajėgė dirbti jokio panašaus darbo2. Iš tikrųjų istoriją kuriam laikui atidėjo į šalį. Netikėtai pačiam sau rado ir vaistą - kaip tik tuomet po ranka ir pasitaikė Ser vanteso „Don Kichotas“, kilo idėja jį išversti.
Teodoras Narbutas šio tomo pabaigoje nurodo, kad tomą rašė Šamuose 1837 m. sausio 20 d.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 61
Šis tomas baigiamas paskutiniaisiais XIV amžiaus metais, būtent nuo to laikotarpio Lietuvoje politiniai įvykiai pasuka kita linkme; apie tai kitas, o iš eilės šeštasis, tomas maloniojo skaitytojo dėmesiui. Teodoras Narbutas Rašiau Šamuose 1837 metų sausio 20 dieną
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
49 i ## Puslapis 49 senus rusiškus, vokiškus, lotyniškus rankraščius, išmokau kal bas ir lietuvių kalbos dialektus (t. y. lietuvių genties tautų - lietuvių, latvių ir prūsų kalbas - R. G.), pririnkau įvairių iš traukų, užrašų, taip pat sulaukiau pagalbos iš tų tautiečių, ku rie turėjo krašto senovės paminklų“7. Tame pačiame laiške I. Onacevičiui istorikas prisipažino, kad šią medžiagą jis ėmė tvarkyti maždaug prieš dešimtį metų, t. y. apie 1825-1827 me tus. Vadinasi, trečiojo dešimtmečio pabaigoje T. Narbutas jau turėjo sukaupęs pakankamą kiekį šaltinių, kuriais remdama sis galėjo ryžtis rekonstruoti seniausią Lietuvos istoriją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Taigi būtų svarbu, jei gu mes, skaitydami „Lietuvių mitologiją“, sugebėtume pama tyti ne tik tai, kas pasakyta, bet ir tai, kaip tai pasakyta, kaip kuriamas vaizdas, kaip niveliuojasi atskiros detalės, faktai, kaip į pirmą vietą iškyla visuma, panorama, vaizdas. Jau ne vieną kartą cituotame laiške I. Onacevičiui T. Nar butas savo tyrinėjimus mitologijos srityje apibūdino kaip „dar 54 Ten pat. - L. VI. 55 Žr. šio leidinio p. 80.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
In formaciją T. Narbutas paėmė iš T. Volianskio laiš ko (p. 11). - Sakinys, kuriuo T. Narbutas papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ. - L. 416). Tai informacija iš minėto T. Volianskio laiško (ten pat).
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
gėsi įsiklausyti ir j oponentų — Dionizo Poškos ir Si mono Daukanto — svarstymus. Suprantama, jog kiekvienas, paėmęs j rankas naują LTI tomą, perskaitęs jo pratarmę, degė smalsumu, ku riai iš minėtų stovyklų pritars naujasis Lietuvos istori kas. Garsiajam A. L. Slėceriui T. Narbutas atsakė, jog visa senoji lietuvių tautos istorija byloja „apie pirmykš tę kilmę iš tautos, pasiekusios gana aukštą civilizacijos lygį, kažkada gyvenusios apsišvietusio pasaulio kraštuo se“, jog „tautos branduolys neprarado nei savo tautinių bruožų, nei savitumo, nei didelių dorybių, kas visuomet statė lietuvius greta Europos tautų, kai tik apvaizda duo davo jiems tikrų valdovų“. T. Narbutas rašė: „Skaudu girdėti ir neseniai skelbtas istorikų nuomones, jog lietu viai iki krikščionybės priėmimo buvo laukinė, barbariška ir plėšikiška tauta.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Iš čia ir tam tikra jo rezignacija, nenoras atsakyti į kalti nimus, sunkiai nuslepiama nuoskauda. Vidinius T. Nar buto išgyvenimus geriausiai atskleisti padėtų jo dieno raštis ar memuarai, — deja, išliko tik sunkiai įrodomas spėjimas, jog jie tikrai egzistavo. Ir vis dėlto kiek atides nis žvilgsnis į tai, ką turime mūsų dienomis, leidžia at sisakyti mums primestų stereotipų.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Bychovco kronika, kurios, anot S. Daukanto, visi seniai jau laukė, „kaip ištroškęs vandens lašelio" ,J, išėjo atskiru leidiniu.10 Rankraščio tekstas jame buvo perteiktas be jokių taisymų, su rašybos, skyrybos klai domis ir paraščių pastabomis. Išnašose T. Narbutas pa aiškino kai kurias teksto vietas, tačiau tie paaiškinimai turi tik istoriografinės reikšmės, nes yra arba pasenę, arba klaidingi. Priede T. Narbutas paskelbė Bychovco kronikos rankraščio 25-jo puslapio devynių eilučių faksimilę, kuri, pasak jo, puikiai pavykusi ", ir pridėjo pasakojimą apie 2ygimanto Augusto ir Barboros Radvi laitės vedybas, paimtą iš kito šaltinio.