T. Narbutas senųjų rašytinių šaltinių informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 34
Panašiai T. Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų rašytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, perteikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Tikriausiai jis žinojo, kad nedera šitaip elgtis su pirminiais šaltiniais, ir, per toli nukrypęs nuo jų, teisinasi, kad remiasi „ir kitais kronikininkais“, „žmonių padavimais“, „rankraščiais“. Tačiau vargu ar tai buvo sąmoninga falsifikacija.
T. Narbutas daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 5
T. Narbutas, kaip ir daugelis to meto žmonių, bodėjosi vienakryptės veiklos. Jis daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis ir dvaro ūkio reikalais. Dažnai vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Visuomenės akyse jis tapo LTI autoriumi.
1830 m. T. Narbutas išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir buvo parengęs darbą apie linų bei kanapių auginimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
T. Narbuto darbštumas ir interesų įvairovė stebina šiuolaikinį žmogų. 1830 m. jis išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“. Po kelerių metų knygynuose pasirodė Horacijaus ir Ž. B. Ruso kūrybos vertimai5 ir dar 1826 m. Vilniaus universiteto konkursui pateiktas darbas apie linų ir kanapių auginimą.
T. Narbutas korespondencijoje minėjo neįvardytą Lydos mokytoją, vertusį LTI į rusų kalbą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 63
Tituliniame lape rusų kalba parašyta: „Lietuvių mitologija. Iš lenkų kalbos išvertė pats autorius“. Deja, pastaruoju faktu tenka suabejoti. Savo korespondencijoje T. Narbutas ne vieną kartą minėjo kažkokį Lydos mokytoją (pavardės nenurodė), kuris LTI vertė į rusų kalbą. Istorikas vertėjo darbu buvo labai nepatenkintas, tikriausiai ne vieną kartą taisė tekstą.
Narbutui priskiriama ypač didelė, net aistra vadinama, dėmesio koncentracija į lietuvių mitologijos tyrinėjimus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 75
Vietoj pabaigos. Taigi T. Narbuto paieškos lietuvių mitologijos tyrinėjimų srityje buvo atkaklesnės ir tragiškesnės, negu galima būtų manyti detaliau jų nepažinus. Nedvejojant galima konstatuoti, kad mitologijai istorikas skyrė ypač daug dėmesio, kurį galbūt net būtų galima pavadinti aistra.
Teodoras Narbutas spaudai parengė „Kronika Niemiecka J. F. R.“ iš autentiško rankraščio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 510
P. 383***** _ Kronika Niemiecka J. F. R. (Z rękopismu autentycznego, objašnil, tlómaczenie polskie dolączyt i do druku podal Teodor Narbutt // MAB RS. E 22. - B. 54).
Teodoras Narbutas buvo skaitęs Augusto Liudviko fon Slėcerio tyrinėjimus ir žinojo jo nuomonę apie lietuvių kilmę bei Palemoną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 5
Lietuvių kilmės teorijos, kurių atsiradimą reikėtų sieti dar su Renesanso laikotarpiu, buvo puikiai žinomos LTI autoriui: tiek Jono Dlugošo užrašyta romėniškoji, tiek Erazmo Stelos propaguota gotiškoji, tiek jau vėliau atsiradusi heruiiškoji lietuvių tautos genezės teorija — dviejų pirmųjų junginys. T. Narbutas buvo skaitęs ir XVIII amžiaus pabaigos vokiečių publicisto ir istoriko Augusto Liudviko fon Slėcerio tyrinėjimus, žinojo ir jo nuomonę, jog lietuviai iki pat jų valstybės sukūrimo buvo didelė, galinga, bet barbariška tauta, o Palemonas — išgalvota asmenybė. Šio teiginio šalininkai buvo ir Ksaveras Bogušas, ir Jokimas Lelevelis, bet istorikas sten 1 Saurai?
Teodoras Narbutas laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui pradėjo deklaracija „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 439
Sumanymas. „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos < ...> “ — tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia deklaracija T. Narbutas pradėjo laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui.
1828 m. Varšuvoje išleistas T. Święckio veikalas „Opis starožytnej Polski“ buvo Teodoro Narbuto bibliotekoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 475
44 /Ten pat, (28) išnaša/ Swięcki T. Opis starožytnej Polski. Warszawa, 1828. Būtent šis veikalo ledimas buvo T. Narbuto bibliotekoje (ĮNarbutt T.] Spisanie Muzeum w Szawrach. L. 14. Nr. 146—147).
Teodoras Narbutas svarstė, kad ašarinėse esantis skystis žemėje galėjo tapti dujiškai nepatvarus ir išgaruoti per stiklą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 386
Ten, kur jis nukrito, mes nepastebėjome nė jokio drėgmės pėdsako, neužuodėme nė jokio kvapo. Tikriausiai, iškasus iš žemės, tasai rutuliuko viduje buvęs skystis dingsta — kaip ir mano lietuviškų senienų rinkinyje, nors stiklas ir nulakuotas. Taigi gali būti, jog, amžiams bėgant, ašarinėse esantis skystis žemėje įgauna tiek dujinio nepatvarumo, kad išgaruoja ir per stiklą.
Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 106
Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino unijos. Čia rašė produktyvusis lenkų rašytojas, Lietuvos (LDK) patriotas J. I. Kraševskis, 1841–1851 m. Vilniuje leidęs kultūrinio pobūdžio žurnalą „Atheneum“.
Narbutas nuo 1838 m. pradėjo rūpintis Bychovco kronikos išspaus dinimu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 10
Baigdamas „Lietuvos istoriją", T. Narbutas nuo 1838 m. pradėjo rūpintis Bychovco kronikos išspausdinimu. 1844.11.23 jis išsiuntė rankraštį į Vilnių savo artimiausiam bičiuliui gydytojui A. Renjerui, prašydamas perduoti jį giminaičiui V. Narbutui * , kuris vėliau tvarkė spausdinimo reikalus ir skaitė korektūras. * * J .
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.
Narbutas susilaukė rūsčios jo kritikos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Tuo metu Lietuvoje populiarus T. Narbutas susilaukė rūsčios jo kritikos. „Kas tiek pasakų palaikė tiesa ir gretino jas su tikrais įvykiais, kas nesvyruodamas keitė datas ir savaip perdirbo daugelio autorių tekstus, kas paprastuose popiergaliuose, neturinčiuose jokios istorinės vertės, matė senus dokumentus ir jais rėmė klaidingas išvadas, kas pagaliau iš būdvardžių ir patarlių sukūrė savo vaizduotėje daugybę pagoniškų dievų Lietuvai, kurių ji niekada neturėjo...
Narbutas ne tik išlaikė nepaki tusią struktūrą, bet ir ilgą vaizdingą pratarmę, neatsisakė ir nė vieno jos teiginio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 74
Jiems bendra tik tai, jog abiejų pagrindą sudarė 1835 metų tekstas, bet savaip papildytas ir pakoreguotas. „Naujojoje mitologijoje“ buvo iš esmės pakeista pirmo LTI tomo struktūra, perrašyta pratarmė, o apie pataisas pačiame tekste neverta ir kalbėti. Tuo tarpu, rengdamas antrąjį pirmo tomo leidimą, T. Narbutas ne tik išlaikė nepakitusią struktūrą, bet ir ilgą vaizdingą pratarmę, neatsisakė ir nė vieno jos teiginio. 1848 metų rankraštyje pratarmė buvo perrašyta iš esmės.
Teodoras Narbutas buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiška) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 74
Pratarmė (o ji buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiška) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų. I .aikui bėgant ir blėstant vilčiai, kad kada nors pasirodys antrasis leidimas, parankinis egzempliorius buvo pildomas labiau sau; galbūt todėl jis buvo „nuoširdesnis“, be to, galima įžvelgti mažiau kompromisų. „Naujoji mitologija“ - tai naujas mėginimas prabilti, bet jau laikantis laiko dvasios reikalavimų. S. Daukantui apie šį naują savo darbą jis neparašė, nors jam paprastai entuziastingai išsakydavo visus savo planus.
Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 452
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dorybės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi. Iki šiolei apie Abisiniją, arabus, mongolus ir samojedus daugiau darbų parašyta nei apie Lietuvą.
Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 453
Vadinasi, sumanymas siekia daug ankstesnius laikus nei „Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta sostinėje Peterburge. Jo Didenybės Imperatoriaus dovaną, briliantinį žiedą, istorikas gavo 1839 metais. Sis faktas galėjo tik atgaivinti seną viltįišleisti rusiškąjį variantą. Kaip galima spręsti iš mokslinės T. Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą.
Narbuto darbiniame LTI egzemp lioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pa taisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
Beje, to meto laiškuose istorikas vis dažniau akcentavo, jog LTI — tai tik bazė, tik pagrindas ateities tyrinėtojams; taigi ne tik galimas, bet ir būtinas jos koregavimas. Antra vertus, nematydamas istoriko, kuris galėtų artimiausiu metu imtis tokio gigantiško darbo, pradėjo brandinti mintį išleisti antrąjį, pakartotinį LTI leidimą. Taip T. Narbuto darbiniame LTI egzemplioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pataisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą.
Teodoras Narbutas 1835 m. rudenį baigė rašyti trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 5
Trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą T. Narbutas baigė rašyti 1835 metų rudenį. Iš istoriko laiškų Ignui Onacevičiui galima spręsti, jog 1836 metais tomas jau buvo Cenzūros komitete, bet skaitytojai jį išvydo tik 1838 metais, tai yra praėjus trejiems metams nuo parengimo
1840 m. pradžioje Teodoras Narbutas laikinai atidėjo Lietuvos istorijos rašymą, laiške nurodęs, kad Lietuvos istorijos rašymas išeikvojo jo moralines jėgas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 20
1840 metų pradžioje, kai jau buvo cenzūruojamas paskutinis milžiniškų jėgų pareikalavusios LTI tomas, T. Narbutas išgyveno vieną didžiausių krizių savo gyvenime. Kaip jis sakė viename to meto laiške, rašydamas Lietuvos istoriją buvo išeikvojęs visas savo moralines jėgas ir tuo metu nebepajėgė dirbti jokio panašaus darbo2. Iš tikrųjų istoriją kuriam laikui atidėjo į šalį. Netikėtai pačiam sau rado ir vaistą - kaip tik tuomet po ranka ir pasitaikė Servanteso „Don Kichotas“, kilo idėja jį išversti.
Teodoras Narbutas šio tomo pabaigoje nurodo, kad tomą rašė Šamuose 1837 m. sausio 20 d.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 61
Šis tomas baigiamas paskutiniaisiais XIV amžiaus metais, būtent nuo to laikotarpio Lietuvoje politiniai įvykiai pasuka kita linkme; apie tai kitas, o iš eilės šeštasis, tomas maloniojo skaitytojo dėmesiui. Teodoras Narbutas Rašiau Šamuose 1837 metų sausio 20 dieną
Narbutas visą dėmesį sukoncent ravo į lenkiškojo teksto pataisas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
Nepavykus realizuoti rusiškosios „Lietuvių mitologijos“ išleidimo idėjų, T. Narbutas visą dėmesį sukoncentravo į lenkiškojo teksto pataisas.
Teodoras Narbutas nuo maždaug 1825–1827 metų tvarkė sukauptą istorinę medžiagą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 441
Tame pačiame laiške I. Onacevičiui istorikas prisipažino, jog šią medžiagą jis ėmė tvarkyti maždaug prieš dešimtį metų, t. y. apie 1825— 1827 metus. Vadinasi, trečiojo dešimtmečio pabaigoje T. Narbutas jau turėjo sukaupęs pakankamą kiekį šaltinių, kuriais remdamasis galėjo ryžtis rekonstruoti seniausią Lietuvos istoriją
Narbutas papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 470
Tekstas, kuriuo T. Narbutas papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ. — L. 55).
Teodoras Narbutas buvo vienas iš Horacijaus kūrybos žinovų ir vienas pirmųjų Horacijaus vertėjų į lenkų kalbą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 501
T. Narbutas buvo vienas iš didžiausių Horacijaus kūrybos žinovų ir vienas pirmųjų jo vertėjų j lenkų kalbą. 1835 metais, t. y. tais pačiais, kai pasirodė ir pirmas LTI tomas, Vilniuje atskira knygele buvo išspausdintos istoriko išverstos Horacijaus odės, prieš tai skelbtos Vilniaus periodikoje (Horacego ody wszystkie. Wierszem polskim przeložone , przez Teodora Narbutta. , Tom I—II. Wilno. W Drukarni B. Neumana. 1835).
Teodoras Narbutas kaip Lietuvos senienų tyrinėtojas spaudoje buvo žinomas nuo 1818 metų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 443
Likimas susiklostė taip, jog tuo rašytoju, tuo „civiliu piliečiu“ tapo T. Narbutas, kurio, kaip Lietuvos senienų tyrinėtojo, vardas spaudoje jau buvo žinomas nuo 1818 metų.
Narbutas laiške Ignui Onacevičiui rašė: „Antrą to mą paskyriau lietuvių tautos versmėms tyrinėti“1.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 4
T. Narbutas laiške Ignui Onacevičiui rašė: „Antrą tomą paskyriau lietuvių tautos versmėms tyrinėti“1. Savo tikslą sukonkretino taip: „Šių raštų pirmą tomą skyrėme tam, kad atskleistume brangius lietuvio širdžiai mitologinius paminklus, iš kurių trykšta istorijos šaltiniai, o šiame tome dėstysime pačią istoriją“, t. y. „ieškosime vardo ir šlovės tos tautos, kuri davė mums pradžią“2.
T. Narbutas šaltinyje įvardijamas kaip rašytojas ir Lietuvos senienų tyrinėtojas, kurio vardas spaudoje buvo žinomas nuo 1818 metų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 51
Likimas susiklostė taip, kad tuo rašytoju, tuo „civiliu piliečiu“ tapo T. Narbutas, kurio, kaip Lietuvos senienų tyrinėtojo, vardas spaudoje jau buvo žinomas nuo 1818 metų.