autorius

Stryjkowski Strijkovskis

5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Strijkovskis plačiai aprašė Kęstučio gudrybes puolant Vilnių, o Kojelevičius juo sekė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 51

31\nStrijkovskis, 1.465, o juo sekda­\nmas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, \nplačiai aprašo, kokių gudrybių tą­\nkart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vil- \nnių.
t-002vidutinis

Stryjkowski savo kronikoje aiškino Šventaragio vardo kilmę.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 34

7 Šventaragio vardo kilmę aiškina Stryjkowski savo kronikoje kn. VIII, p. 345-348; Kojałowicz, Hist. Lithu. Pars. I. lib. V, p. 138 ir Grzybowski knygoje Skarb nie- oszacowany 00. Franciszkanów Litew­ skich. Wilno 1740 in 8vo, skyr. I.
t-003aukstas

Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 64-66

48 ## Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­ dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­ nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­ kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­ nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­ nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­ tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­ ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­ nas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­ vęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­ deika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­ tuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­ bę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­ kas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­ no Vilniumi pagal Vilnios upės vardą. h i XI Knyga, sk. 4,1. 396. Hist. Lit. Pars. I. lib. VII, p. 262.' 49 ## Puslapis 66 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Nors yra toks mūsų kronikininko pasakojimas apie Vil­ niaus įkūrimą XIV amžiuje, likę pėdsakų, liudijančių tą mies­ tą buvus jau XII amžiuje.
t-004aukstas

Strijkovskis užsiminė apie mūšį prie Sudervėlės upelio, siejamą su lietuvių sumuštų kryžiuočių kapaviete.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 68

Nuo neat­ menamų laikų ten buvo kunigaikščių pilis, kuri vėliau do­ vanota Viršilų giminei, paskui perėjo Glebavičių paveldui, po jų tapo jėzuitų nuosavybe, pagaliau atiteko Vilniaus uni­ versitetui. To dvaro lankose iki šiol dunkso pilkapis, arba lietuvių sumuštų kryžiuočių kapavietė, prie Sudervėlės upe­ lio; apie pastarąjį mūšį užsimena Strijkovskis. XVI amžiaus pradžioje tame kaime buvo gausiau negu dabar gyventojų, šis tas iš technikos, tarp kurių - malūnas, kalvė ir lentpjūvė.
t-005vidutinis

Strijkovskis minėjo pagonių šventyklą Antakalnyje, kurios vietoje, pagal padavimus, Goštautas pastatydino Šv. Petro bažnyčią.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 45

20 G r z y b o w s k i, Sk. XI, 1. 90. Anot kitų padavimų, Goštautas pastaty­ dinęs Šv. Petro bažnyčią Antakalny­ je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk. IV, 1.400).