Strijkovskis plačiai aprašė Kęstučio gudrybes puolant Vilnių, o Kojelevičius juo sekė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 51
31\nStrijkovskis, 1.465, o juo sekda\nmas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, \nplačiai aprašo, kokių gudrybių tą\nkart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vil- \nnių.
Stryjkowski savo kronikoje aiškino Šventaragio vardo kilmę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 34
7 Šventaragio vardo kilmę aiškina Stryjkowski savo kronikoje kn. VIII, p. 345-348; Kojałowicz, Hist. Lithu. Pars. I. lib. V, p. 138 ir Grzybowski knygoje Skarb nie- oszacowany 00. Franciszkanów Litew skich. Wilno 1740 in 8vo, skyr. I.
Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 64-66
48 ## Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi čius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi nas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu vęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz deika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie tuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy bę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au kas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi no Vilniumi pagal Vilnios upės vardą. h i XI Knyga, sk. 4,1. 396. Hist. Lit. Pars. I. lib. VII, p. 262.' 49 ## Puslapis 66 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Nors yra toks mūsų kronikininko pasakojimas apie Vil niaus įkūrimą XIV amžiuje, likę pėdsakų, liudijančių tą mies tą buvus jau XII amžiuje.
Strijkovskis užsiminė apie mūšį prie Sudervėlės upelio, siejamą su lietuvių sumuštų kryžiuočių kapaviete.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 68
Nuo neat menamų laikų ten buvo kunigaikščių pilis, kuri vėliau do vanota Viršilų giminei, paskui perėjo Glebavičių paveldui, po jų tapo jėzuitų nuosavybe, pagaliau atiteko Vilniaus uni versitetui. To dvaro lankose iki šiol dunkso pilkapis, arba lietuvių sumuštų kryžiuočių kapavietė, prie Sudervėlės upe lio; apie pastarąjį mūšį užsimena Strijkovskis. XVI amžiaus pradžioje tame kaime buvo gausiau negu dabar gyventojų, šis tas iš technikos, tarp kurių - malūnas, kalvė ir lentpjūvė.
Strijkovskis minėjo pagonių šventyklą Antakalnyje, kurios vietoje, pagal padavimus, Goštautas pastatydino Šv. Petro bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 45
20 G r z y b o w s k i, Sk. XI, 1. 90. Anot kitų padavimų, Goštautas pastaty dinęs Šv. Petro bažnyčią Antakalny je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk. IV, 1.400).