autorius

S. Grunau

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

S. Grunau XVI a. pirmoje pusėje rašė, kad Romuvoje augo milžiniškas ąžuolas su Perkūno, Patulo ir Patrimpo stabais.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 66

Dusburgietis rašo, kad prūsai dievino griaustinį (pro deo coluerunt [...] tonitrua). XVI a. 1-oje pusėje S. Grunau rašė, jog Romovėje resp. Romuvoje augęs milžiniškas ąžuolas, kurio kamienas buvęs padalytas į tris lygias dalis, kiekvienoje jų — iškirstas langas ar uoksas, juose stovėję dievų trejybės stabai; Perkūno, Patulo ir Patrimpo.

t-002vidutinis

S. Grunau ir vėlesni autoriai Krivį vadino Krivių Krivaičiu.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 67-68

Senojoje, ikikryžiuotiškojo laikotarpio prūsų teisėje, vad. Brutenio—Videvučio (dėl vardo žr. Būga K. 1, p. 187—189) įstatyme, pabrėžiama, kad niekas nesikreiptų į mūsų dievus be Krivio (Grunau ir vėlesni autoriai vadina jį Krivių Krivaičiu — manyta, kad šis dvigubas vardas atsirado dirbtinai; dabar galvojama, kad dvigubas vardas priklausė dviem minėtiems broliams — dvyniams, kurių vienas — vadas, kitas — žynys — Grunau S., Preussische Chronik, 1, p. 69; Būga K., 1, p. 173; Топоров B. H., Vilnius..., p. 63— tikinčiųjų bažnyčią, taip ir jo valiai bei potvarkiui pakluso ne tik minėtosios gentys, bet ir lietuviai, ir kitos tautos, gyvenusios Livonijos žemėje.