Autorius

Pretorijus

11 teiginių15 įrašų0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–11 iš 11 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas vertino Pretorijaus Kreivės etimologijos aiškinimą kaip teisingą, nes Pretorijus mokėjo prūsų ir žemaičių kalbas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 283

Vadinasi, šito pavadinimo etimologija dar neištirta. Pretorijus Hartknocho studijų prierašuose aiškina teisingai, kadangi jis mokėjo prūsų ir žemaičių kalbą. Pasak jo, Kreive, arba ir Kriwe, reiškia ne ką kita kaip tik žynį arba tautos teisėją, kadangi žemesnieji teisėjai vėlesniais laikais buvo vadinami Krewule, tai yra mažaisiais kriviais, žemesnės kategorijos teisėjais arba žyniais.
t-002vidutinis

Pretorijus, perpasakodamas Dusburgiečio kronikos vietą apie žynio lazdą, vadino ją krivūle.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 430

Tą lazdą, vadinamą krivūle, vaitas siunčia artimiausiam kaimynui, tas tučtuojau siunčia tolyn, kol paskutinis iš eilės atneša atgal vaitui; kiekvienas, gavęs tokį ženklą, yra įpareigotas nedelsiant atvykti į valsčiaus susirinkimo vietą. Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10.
t-003vidutinis

Narbutas teigė, kad Pretorijus, Johanas Leo ir Flenenbergeris rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir ankstyvesniais už Dusburgietį šaltiniais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 434

Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vyskupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kronikininkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17. 2.
t-004vidutinis

Pasak Pretorijaus, Poiein ziemme senovės prūsams reiškė galingos genties žemę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 263

Pavadinimą gavo nuo Jesse, arba Wesseke, upės, prie kurios ir buvo jos žemės; šios srities sudėtinė dalis buvo Hokerlandija, arba hokrų kraštas, turėjęs taip vadintą gentį, o anot kitų, šis pavadinimas turėtų būti atsiradęs dėl vietovės kalvotumo. Pasak Pretorijaus, Poiein ziemme senovės prūsams turėjo reikšti galingos genties žemę1. Šioje provincijoje, prie to paties pavadinimo ežero, buvęs Truso prekybos miestas, dabar netoli šiandienio Elbliongo.
t-005vidutinis

Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš kai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 262

Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiškai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5), teigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai — tauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių genties. Šio nepaprastai mokslingo tyrinėtojo (nelaimei, pernelyg dainai besiremiančio nuojauta, — dėl to jo išvados dažnai klaidingos) įrodinėjimus verta čia išdėstyti bent jau tam, kad išsakytume ir savo nuomonę.
t-006vidutinis

Labai senovinių mūrinių statinių liekanų dar Pretorijus kadaise buvo aptikęs Nad ruvos, Salavonijos, Lietuvos laukinėse giriose.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 411

Labai senovinių mūrinių statinių liekanų dar Pretorijus kadaise buvo aptikęs Nadruvos, Salavonijos, Lietuvos laukinėse giriose. Jos iš visų pusių buvo apkerpėjusios, apneštos žemėmis, apaugusios krūmais. Matyt, kad tai buvo liekanos ¡gyvenamųjų namų, kur išskaptuotas viduryje gulintis akmuo žymėjo buvus ten židinį ar didžiulį šviestuvą3.
t-007vidutinis

Juoba kad ir Pretorijus bei Kocebiu dėmesio vertomis iš vadomis1 pritaria mūsų nuomonei.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 42

Juoba kad ir Pretorijus bei Kocebiu dėmesio vertomis išvadomis1 pritaria mūsų nuomonei.
t-217039vidutinis

Narbutas teigia, kad Pretorijus, atpasakodamas Dusburgiečio kronikos vietą apie žynio lazdą, ją vadina krivūle.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 430

Tą lazdą, vadinamą krivūle, vaitas siunčia artimiausiam kaimynui, tas tučtuojau siunčia tolyn, kol paskutinis iš eilės atneša atgal vaitui; kiekvienas, gavęs tokį ženklą, yra įpareigotas nedelsiant atvykti į valsčiaus susirinkimo vietą. Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10.
t-217582vidutinis

Visi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meletijaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sa kytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 301

Visi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meletijaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sakytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai.
t-217801vidutinis

Pretorijus Hartknocho studijų prierašuose aiškina teisin gai, kadangi jis mokėjo prūsų ir žemaičių kalbą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 282

Pretorijus Hartknocho studijų prierašuose aiškina teisingai, kadangi jis mokėjo prūsų ir žemaičių kalbą. Pasak jo, Kreive, arba ir Kriwe, reiškia ne ką kita kaip tik žynį arba tautos teisėją
t-219936vidutinis

Narbutas teigia, kad Pretorijus pateikė penkias pranašautojų rūšis remdamasis tuo, ką buvo matęs savo akimis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 298

Šias penkias pranašautojų rūšis pateikia Pretorijus, remdamasis savais pastebėjimais, ką buvo matęs savo akimis.