Santrauka

Narbutas vertino Pretorijaus Kreivės etimologijos aiškinimą kaip teisingą, nes Pretorijus mokėjo prūsų ir žemaičių kalbas. Pretorijus, perpasakodamas Dusburgiečio kronikos vietą apie žynio lazdą, vadino ją krivūle. Narbutas teigė, kad Pretorijus, Johanas Leo ir Flenenbergeris rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir ankstyvesniais už Dusburgietį šaltiniais.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas vertino Pretorijaus Kreivės etimologijos aiškinimą kaip teisingą, nes Pretorijus mokėjo prūsų ir žemaičių kalbas.
global_idt-190331
c-001
t-002 Pretorijus, perpasakodamas Dusburgiečio kronikos vietą apie žynio lazdą, vadino ją krivūle.
global_idt-190332
c-002
t-003 Narbutas teigė, kad Pretorijus, Johanas Leo ir Flenenbergeris rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir ankstyvesniais už Dusburgietį šaltiniais.
global_idt-190333
c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas teigė, kad Pretorijus, Johanas Leo ir Flenenbergeris rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir ankstyvesniais už Dusburgietį šaltiniais.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vys­ kupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kroniki­ ninkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenen- bergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato­ mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar­ ba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kal­ ba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su ge­ rokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17. 2.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai