Dusburgietis teigia, kad po derybų Fridrichas II pripažino popiežiaus valdžiai teisę spręsti dvasiškus reikalus, tačiau atmetė teisę kištis į pasaulietinių valdovų reikalus (Potkowski E.
Popiežiaus mirtį imperatorius manifeste krikščioniškosios Europos valdovams traktavo kaip pergalę. Konfliktas tęsėsi ir Inocento IV laikais. Po derybų Fridrichas II pripažino popiežiaus valdžiai teisę spręsti dvasiškus reikalus, tačiau atmetė teisę kištis į pasaulietinių valdovų reikalus (Potkowski E. Papiestwo..., p. 36—39). Dėl šių priežasčių Dusburgiečiui galbūt parankiau buvo minėti tik Inocento IV vardą.