autorius

P. J. Šafaržykas

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

P. J. Šafaržykas įžvelgia paslėptą prūsų, o ne vokiečių-burgundų (kaip kad buvo manyta iki tol) vardą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 262

Šio nepaprastai mokslingo tyrinėtojo (nelaimei, pernelyg dainai besiremiančio nuojauta, — dėl to jo išvados dažnai klaidin gos) įrodinėjimus verta čia išdėstyti bent jau tam, kad išsakytume ir savo nuomonę. Žodyje phrugundiones jis įžvelgia paslėptą prūsų, o ne vokiečių-burgundų (kaip kad buvo manyta iki tol) vardą. Tą žodį jis dalija į dvi dalis: Phru, jo manymu, yra Pru, o pridėjus raidę „s" — Prus, o dalį Gunde randa Estijos vietovardžiuose; ji reiškia šalį, pavietą, gentį.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

14 ## Puslapis 14 nienos“ autorius, buvo to meto slavų kraštų įžymybė. XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje pasaulį išvydęs P. J. Sa- faržyko veikalas tapo bestseleriu: jis buvo išverstas be veik į visas slavų kalbas (į lenkų kalbą — 1842 metais1). T. Narbutas savo bibliotekoje turėjo tiek lenkiškąjį, tiek rusiškąjį „Slavų senienų“ variantą, buvo nuodugniai juos išstudijavęs ir susidaręs savo nuomonę.