62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū rumu, svetingumu ir kitomis iš kar tų kartoms pereinančiomis dorybė mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver. Cituojama pagal Mykolas Lietuvis. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28.
79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklausė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juodosios jūros buvo svarbiausias Lietuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabenamos į Kijevą; pastarajam tarpininkaujant Vilnius, kaip valstybės sostinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais. Lietuvių Tavano pilyje, stovinčioje prie Dniepro, Vytautas įsteigė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi. Žr. M i c h a 1 o n i s Lit. de Morib. Tart. etc., p. 34 ir Naruszewicz Tauryka, p. 84.* Dab.
62 Kaip seniau totoriai garsėjo santūrumu, svetingumu ir kitomis iš kartų kartoms pereinančiomis dorybėmis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie savo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius vertesniais už savo tėvynainius esant pripažinti. Žr. retą jo kūrinėlį: Mikalonis Lituani, de M oribus Tartarorum, Lituanorum et M oschorum, Fragmina X, multiplici historia referta etc. nunc priM um per J. J a c. G r a s s e r u in, C. P. cx Manuscripto authentico edita. Basi- ^’ne, apud Conrad Waldkirchium MDCXV - nurodo jis savo kūrinėlio gale: Epithomefragminis secundi, p. 14.
63 Tolesniuose mūsų istorijos pasakojimuose plačiau išdėstysime apie tą totorių gyvenamą miesto dalį; prie Vokės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę 40 brolių, todėl iki šios dienos ta gyvenvietė vadinama Sorok Tatary, iš rusų k. išvertus reiškia - Keturiasdešimties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28.