Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
28 teiginiai32 įrašai3 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 28 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–28 iš 28 teiginių
Motiejus Valančius parašė daugybę knygučių ir rūpinosi jų leidimu.
PDF 512
Tą darbą pradėjo vysk. Valančius su savo artimaisiais padėjėjais. Jis pats parašė daugybę knygučių ir joms išleisti nesigailėjo nei lėšų nei vargo.
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“ ir „Pasakojimas Antano tretininko“ turėjo nemažą reikšmę.
PDF 513
Be jų, nemaža reikšmės dar turėjo Valančiaus „Palangos Juzė", „Paaugusių žmonių knygelė", „Vaikų knygelė", „Pasakojimas Antano tretininko", Valančiaus bendradarbio, žemaičių seminarijos rektoriaus kun. J. S. Dovydaičio „Šiaulėniškis senelis" ir kitos.
Spaudos draudimo metu Amerikoje buvo išleista ir Motiejaus Valančiaus raštų.
PDF 664
Tuo būdu, kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda, Amerikoje buvo išleista daugumas žymesniųjų lietuvių autorių (Duonelaičio, Strazdelio, Daukanto, Valančiaus, Ivinskio, Kudirkos ir t.t.) raštų.
Valančiaus raginimu daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose mokyta iš draudžiamųjų knygų.
PDF 498
Vyskupui Valančiui paraginus, daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose buvo mokoma lenkiškai (dvaruose) ir lietuviškai — iš draudžiamųjų knygų.
Valančius vyskupavo 1850—1875 m., o jo raginama kunigija platino blaivybės brolijas.
PDF 503
Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Žemaičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vyskupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia blaivybės platintoja; ji surašinėjo žmones į blaivybės brolijas.
Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pamokslus lietuviškai, davė nurodymą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas.
PDF 112
M. Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pamokslus lietuviškai, davė nurodymą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas. O vyskupija tuomet apėmė didžiąją dalį etninės Lietuvos, ne tik Žemaitiją. Tos mokyklos visiškai nukonkuravo valdiškas mokyklas rusų kalba. Kai kuriose vietovėse mokančių skaityti procentas padidėjo iki 60 – baudžiavinio kaimo sąlygomis tai fantastiškas skaičius. Negana to, 1858 m. M. Valančius, remdamasis kituose katalikiškuose kraštuose platinamomis blaivybės idėjomis, inicijavo blaivybės sąjūdį.
Motiejus Valančius 1848 m. buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu.
PDF 112
Būtent S. Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801– 1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus Katalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją lietuviškai. 1848 m. Vilniuje ši knyga, kurios autorius tais pat metais buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu (Vatikano patvirtintas po metų), išėjo lietuviškai-žemaitiškai nustebindama visus, kad parašyta ne lenkiškai, kaip buvo įprasta. Romantikas S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas. Savo pirmąjį inauguracinį pamokslą vyskupas M. Valančius sakė ir lietuviškai, ir lenkiškai. Lietuvių (žemaičių) kalba po katedros skliautais iš vyskupo lūpų skambėjo bene pirmą kartą.
Motiejus Valančius XIX a. padarė didelę įtaką Lietuvos politiniams procesams.
PDF 113
Tad nebūdamas politiku vyskupas M. Valančius XIX a. politiniams procesams Lietuvoje padarė bene didesnę įtaką, nei kas nors kitas. Ugdydamas liaudies ištikimybę savo kalbai ir kultūrai, jis niekur nepasisakė ir prieš lenkiškai kalbančiuosius, savo dienoraštį rašė lenkiškai, o pasirašydavo lenkiška maniera – Wolonczewski.
Zenonas Ivinskis Motiejui Valančiui priskyrė sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą šaltinių atžvilgiu veikale „Žemaičių Vyskupystė“.
PDF 58
Tik prieš 20 metų, metodiškai tyrinėjant^42 , buvo akivaizdžiai matyti, kad Stanevičius buvo pradėjęs moksliniu atžvilgiu teisingai statyti klausimus. Sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą link šaltinių parodė Motiejus Valančius savo 2-jų tomų veikale « Žemaičių Vyskupystėje »^43. Joje yra tačiau daug smulkini klaidų ir apsirikimų.
Chicago, 1983; Valančius Motiejus.
PDF 126
Chicago, 1983; Valančius Motiejus. Pastabos pačiam sau. Iš lenkiškosios vyskupo Motiejaus rašliavos sulasė ir savo pastabų pridėliojo doc. J. Tumas. Kaunas, 1929, II leid., Vilnius, 1996; Vytautas Didysis.
Motiejus Valančius buvo susirūpinęs mūrinių bažnyčių statymu ir savo knygose apgailestavo, kad Eržvilko parapijiečiai pasirinko statyti medinę bažnyčią.
PDF 43
Vysk. M. Valančius taip buvo susirūpinęs mūrinių bažnyčių statymu, kad apie tai rašė net savo knygose. Pavyzdžiui, „Paaugusių žmonių knygelėje" jis apgailestauja, kad Eržvilko parapijiečiai pasistatė ne mūrinę, bet medinę bažnyčią3.
Motiejus Valančius blaivybės mintį nuolat kėlė savo grožinės literatūros kūriniuose.
PDF 141
Kaip jau matėme, vysk. M. Valančius blaivybės mintį vis iškeldavo grožiniuose veikaluose.
Motiejus Valančius yra išvertęs iš kitų kalbų keturias knygas.
PDF 104
Vysk. M. Valančius yra išvertęs iš kitų kalbų keturias knygas, su kuriomis dabar taip pat susipažinsime.
Motiejus Valančius parašė prakalbą ir Tomo Kempiečio biografiją.
PDF 105
Vysk. M. Valančius šiai knygai parašė prakalbą ir Tomo Kempiečio biografiją.
Puzaro vertinimu, Motiejaus Valančiaus kūriniuose nedorybė siejama su bausme, o dorybė – su Dievo palaima ir gyvenimo sėkme.
PDF 115
Vysk. M. Valančius visada parodo, kad nedorybė verta bausmės, o dorybė esanti Dievo palaimos ir gyvenimo sėkmės priežastis.
Motiejus Valančius laišką parašė lenkų kalba.
PDF 179
Šį laišką vysk. M. Valančius parašė lenkų kalba.
Motiejus Valančius savo atsiminimuose ingreso katedroje atliktas apeigas apibūdino žodžiais „paprastas formalybes“.
PDF 9
Vysk. M. Valančius savo atsiminimuose rašo, kad po ingreso katedroje atlikę „paprastas formalybes" 8.
Motiejus Valančius savo vyskupijos tikintiesiems dažnai siuntė pastoracinius laiškus, skirtus visai vyskupijai, atskiroms parapijoms, dvarininkams ir valstiečiams.
PDF 35
Taigi ir vysk. M. Valančius tokius laiškus siuntinėjo savo vyskupijos tikintiesiems. Jis dažnai rašydavo pastoracinius laiškus ne tik visiems vyskupijos tikintiesiems, bet kreipdavosi jais ir į atskiras parapijas bei atskirus luomus — į dvarininkus ir valstiečius.
Motiejus Valančius savo dienoraščio pastabose aprašė pirmuosius blaivybės brolijų žingsnius Žemaičių (Teisių) vyskupystėje.
PDF 62
Kiek kitaip savo dienoraščio pastabose pirmuosius blaivybės brolijų, žingsnius Žemaičių (Teisių) vyskupystėje aprašė pats Motiejus Valančius.
Motiejus Valančius rašė religinio turinio knygas ir ragino tai daryti kunigus, gebėjusius tokius kūrinius rengti.
PDF 106
Vysk. M. Valančius ne tik pats rašė religinio turinio knygas, bet ragino kurti jas sugebančius kunigus.
Motiejus Valančius parašė ir išvertė nemažai populiarių religinių kūrinių.
PDF 107
Jis parašė ir išvertė nemaža populiarių religinių kūrinių 4.
1857 m. Motiejus Valančius savo lėšomis išleido į latvių kalbą išverstą Senojo Testamento istoriją, o 1859 m. – Naujojo Testamento istoriją.
PDF 107
Be to, 1857 m. vysk. M. Valančius savo lėšomis išleido išverstą į latvių kalbą Senojo Testamento istoriją ,,Wezzas derribas swehti stahsti no pasaulės raddischanas lihds Kunga Kristus peedsimaschanas'1, o 1859 m.— Naujojo Testamento istoriją „Muhsu kunga un Pestitaja Jėzus Kristus dsihwoschana jeb Jaunas derribas stahsti" 8
Puzaro vertinimu, Motiejus Valančius grožinės literatūros kūriniuose rašytojo talentą paskyrė pastoracijai ir rūpinosi tikinčiųjų krikščioniškojo gyvenimo ugdymu.
PDF 123
Pažvelgę į vysk. M. Valančiaus grožinės literatūros kūrinius, įsitikinome, kad juose jaučiamas ganytojo rūpinimasis savo ganomųjų krikščioniškojo gyvenimo ugdymu. Ir čia vyskupas pasirodo ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip ganytojas, kuris savo rašytojo talentą paskyrė pastoracijai.
Spaudos draudimo metu Motiejus Valančius rašė brošiūrose, tarp jų – knygelėje „Prajautimas“.
PDF 153
Šia tema vysk. M. Valančius rašė ir spaudos draudimo metu brošiūrose, pavyzdžiui, knygelėje ,,Prajautimas"1 2.
1858 m. gruodžio 23 d. išsiuntinėtas Motiejaus Valančiaus laiškas tekste įvardijamas kaip pirmoji jo „blaivybės gromata“, o kunigai jį skaitė liaudžiai iš ambonų.
PDF 67
Prieš pat Kalėdas, 1858 m. gruodžio 23 d., buvo išsiuntinėtas iškilmingas M. Valančiaus laiškas (pirmoji M. Valančiaus "blaivybės gromata"), kurį kunigai skaitė liaudžiai iš ambonų.
Valančius, gavęs popiežiaus bulę dėl paskyrimo Žemaičių vyskupu, rengė specialų ganytojišką laišką vyskupijos katalikams.
PDF 12
Valančius, gavęs popiežiaus bulę dėl paskyrimo Žemaičių vyskupu, ėmė rengti savo prisistatymą vyskupijos katalikams - specialų ganytojišką laišką.
Motiejus Valančius parašė ganytojiško laiško tekstą.
PDF 159
VIII. 9 Valančius parašė ganytojiško laiško tekstą. Jis yra lyg pirmojo laiško dėl sukilimo tęsinys, toliau laikomasi moralinės religinės krypties.
Motiejus Valančius nurodė, kad vaikai Didįjį trečiadienį silkę vilkdavo kartą, Didįjį ketvirtadienį – du kartus, o Didįjį penktadienį – tris kartus.
p. 935 (PDF 936)
Citatos tekstas nepasiekiamas.