autorius

Motiejus Valančius

10 teiginiai14 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 10 teiginiai ir visi 14 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–14 iš 14 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Motiejus Valančius parašė daugybę knygučių ir rūpinosi jų leidimu.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 512

Tą darbą\npradėjo vysk. Valančius su savo artimaisiais padėjėjais. Jis pats\nparašė daugybę knygučių ir joms išleisti nesigailėjo nei lėšų\nnei vargo.

t-002vidutinis

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“ ir „Pasakojimas Antano tretininko“ turėjo nemažą reikšmę.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 513

Be jų, nemaža reikšmės dar turėjo Valančiaus „Palangos\nJuzė\", „Paaugusių žmonių knygelė\", „Vaikų knygelė\", „Pasa-\nkojimas Antano tretininko\", Valančiaus bendradarbio, žemai-\nčių seminarijos rektoriaus kun. J. S. Dovydaičio „Šiaulė-\nniškis senelis\" ir kitos.

t-003vidutinis

Spaudos draudimo metu Amerikoje buvo išleista ir Motiejaus Valančiaus raštų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 664

Tuo\nbūdu, kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda, Amerikoje buvo\nišleista daugumas žymesniųjų lietuvių autorių (Duonelaičio,\nStrazdelio, Daukanto, Valančiaus, Ivinskio, Kudirkos ir t.t.)\nraštų.

Valančiaus raginimu daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose mokyta iš draudžiamųjų knygų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 498

Vyskupui Valančiui para-\nginus, daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose buvo mokoma\nlenkiškai (dvaruose) ir lietuviškai — iš draudžiamųjų knygų.

t-005vidutinis

Valančius vyskupavo 1850—1875 m., o jo raginama kunigija platino blaivybės brolijas.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 503

Lietuvoje didžiausią\npasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Že-\nmaičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vys-\nkupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie\njos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno,\nPanevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiem-\ngalos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia\nblaivybės platintoja; ji surašinėjo žmones į blaivybės brolijas.

t-006vidutinis

Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pamokslus lietuviškai, davė nurodymą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 112

M. Valančius pasirūpino, kad \nkunigai turėtų pagarbų požiūrį į \nlietuviškai kalbančią liaudį, gerai \nišmoktų lietuviškai ir sakytų pa-\nmokslus lietuviškai, davė nurody-\nmą kunigams prie bažnyčių steigti \nlietuviškas mokyklas. O vyskupija \ntuomet apėmė didžiąją dalį etni-\nnės Lietuvos, ne tik Žemaitiją. Tos \nmokyklos visiškai nukonkuravo \nvaldiškas mokyklas rusų kalba. \nKai kuriose vietovėse mokančių \nskaityti procentas padidėjo iki \n60 – baudžiavinio kaimo sąlygo-\nmis tai fantastiškas skaičius. Ne-\ngana to, 1858 m. M. Valančius, \nremdamasis kituose katalikiškuo-\nse kraštuose platinamomis blai-\nvybės idėjomis, inicijavo blaivybės sąjūdį.

t-007vidutinis

Motiejus Valančius 1848 m. buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 112

Būtent S. Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801–\n1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus \nKatalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos isto-\nriją lietuviškai. 1848 m. Vilniuje ši knyga, kurios autorius tais pat metais \nbuvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu (Vatikano patvir-\ntintas po metų), išėjo lietuviškai-žemaitiškai nustebindama visus, kad \nparašyta ne lenkiškai, kaip buvo įprasta. Romantikas S. Daukantas savo \nveikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – \npraktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo \neuropietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas. Savo pirmąjį inaugura-\ncinį pamokslą vyskupas M. Valančius sakė ir lietuviškai, ir lenkiškai. Lie-\ntuvių (žemaičių) kalba po katedros skliautais iš vyskupo lūpų skambėjo \nbene pirmą kartą.

t-008vidutinis

Motiejus Valančius XIX a. padarė didelę įtaką Lietuvos politiniams procesams.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 113

Tad nebūdamas \npolitiku vyskupas M. Valančius XIX a. politiniams procesams Lietuvoje \npadarė bene didesnę įtaką, nei kas nors kitas. Ugdydamas liaudies išti-\nkimybę savo kalbai ir kultūrai, jis niekur nepasisakė ir prieš lenkiškai \nkalbančiuosius, savo dienoraštį rašė lenkiškai, o pasirašydavo lenkiška \nmaniera – Wolonczewski.

t-009vidutinis

Zenonas Ivinskis Motiejui Valančiui priskyrė sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą šaltinių atžvilgiu veikale „Žemaičių Vyskupystė“.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 58

Tik prieš 20 metų, metodiškai tyrinėjant^42 , buvo akivaizdžiai matyti, kad Stanevičius buvo pradėjęs moksliniu atžvilgiu teisingai statyti klausimus. Sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą link šaltinių parodė Motiejus Valančius savo 2-jų tomų veikale « Žemaičių Vyskupystėje »^43. Joje yra tačiau daug smulkini klaidų ir apsiri kimų.

t-010vidutinis

Chicago, 1983; Valančius Motiejus.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 126

Chicago, 1983; Valančius Motiejus. Pastabos pačiam sau. Iš lenkiškosios vyskupo Motiejaus rašliavos sulasė ir savo pastabų pridėliojo doc. J. Tumas. Kaunas, 1929, II leid., Vilnius, 1996; Vytautas Didysis.

c-163228Citatos

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 58

Sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą link šaltinių\nparodė Motiejus Valančius savo 2-jų tomų veikale « Žemaičių\nVyskupystėje »^43.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1848 m. Vilniuje ši knyga, kurios autorius tais pat metais buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu (Vatikano patvir- tintas po metų), išėjo lietuviškai-žemaitiškai nustebindama visus, kad parašyta ne lenkiškai, kaip buvo įprasta. Romantikas S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tai išryškės po 1863 m., kai vyskupo slapta paraginta liaudis nepasiduos caro val- džios vilionėms ir iš esmės sužlugdys rusinimo politikos užmačias. O vyskupo raginimų laikytasi, nes jis savo ankstesne veikla tapo liaudžiai visomis prasmėmis artimu ir neginčijamu autoritetu. Tad nebūdamas politiku vyskupas M. Valančius XIX a. politiniams procesams Lietuvoje padarė bene didesnę įtaką, nei kas nors kitas.

c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai kuriose vietovėse mokančių skaityti procentas padidėjo iki 60 – baudžiavinio kaimo sąlygo- mis tai fantastiškas skaičius. Ne- gana to, 1858 m. M. Valančius, remdamasis kituose katalikiškuo- se kraštuose platinamomis blai- vybės idėjomis, inicijavo blaivybės sąjūdį.