Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–4 iš 4 rodomų įrašų
Narbutas rašo, kad Meletijus ir Vaiselijus vieno dievo vardą pateikė kaip Antimp, o Lasickis jį vadino Audros.
PDF 103
- Frankfurt und Leip\nzig, 1684*.\n103\n\n## Puslapis 103\n\nliones, nepažindami krašto realijų, todėl to dievo vardas buvo\nrašomas skirtingai. Meletijus ir Vaiselijus vadina Antimp, La-\nsickis -Audros.
Narbutas žynių vyrų ir moterų vardus kildina iš Meletijaus ir Pretorijaus, rėmusiųsi paprastų žmonių sakytiniais padavimais.
PDF 303
Daugeliu požiūrių\nšios žynės buvo Antikos bakchančių pamėgdžiojimas.\nVisi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meleti-\njaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sa\nkytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai.\nBurtininkė (Burte)\nLietuvių barde - Burtyniczka.
Kai kurie kronikininkai, kaip Gvaninis ir Meletijus, lygina šį dievą su Perkūnu, kadangi jis buvo laikomas dangaus ir že mės viešpačiu.
PDF 92
Per\nsai, romėnai ir kiti kaip tik kalėdiniu laikotarpiu, arba prieš\nmetų pabaigą, šventė paslaptingą Mitros šventę: atgailaudavo\nuž nuodėmes, savo misterijose vaizduodavo gamtos atgimi\nmą, rengdavosi naujam, doram gyvenimui.\nKai kurie kronikininkai, kaip Gvaninis ir Meletijus, lygina\nšį dievą su Perkūnu, kadangi jis buvo laikomas dangaus ir že\nmės viešpačiu. Jų nuomonės nėra nepagrįstos, nes tai buvo\nsuasmeninta aukščiausiojo dievo savybė, kaip ir daugelis kitų\naukštesniojo lygio dievų, besiskiriančių tik savo pavidalu ir skir\ntingais mitais.
Meletijus jautė, kad visa, kas vyksta gamtoje, turi turėti savo kaltininką, todėl pripažino savo viešpatį ir visų dalykų valdovą, ėmė jį garbinti; bet garbinimas visuomet žengia kartu su baime, todėl savo jausmais linkęs garbinti reiškinį, kuris, atrodė, labiausiai jį gąsdino.
PDF 92
Žmogus, vadovaudamasis įgim tu jausmu, pajutęs dievą savo širdyje, protu ieškojo jo aplin koje. Jis jautė, kad visa, kas vyksta gamtoje, turi turėti savo kaltininką, todėl pripažino savo viešpatį ir visų dalykų valdo vą, ėmė jį garbinti; bet garbinimas visuomet žengia kartu su baime, todėl savo jausmais linkęs garbinti reiškinį, kuris, atro dė, labiausiai jį gąsdino. Audros, kruša, žaibai, griausmas - šitokie baisūs reiškiniai, sukeliami nesuprantamų dangaus jė gų, labai traukė žmogaus dėmesį: jų jėga griauna, daužo, nai kina viską, net šventyklas ir dievų stabus; taigi tos jėgos valdo vas turi būti galingiausias dievas.